Jan Friedrich Niszkowski
| Janas Frydrichas Niškovskis lenk. Jan Friedrich Niszkowski | |
|---|---|
| |
| Jono Rustemo portretas | |
| Gimė | 1774 m. kovo 18 d. Vilnius, Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė |
| Mirė | 1816 m. rugsėjo 3 d. (42 metai) Vilnius, Rusijos imperija |
| Palaidotas (-a) | Evangelikų kapinės Vilniuje |
| Veikla | Vilniaus universiteto teorinės chirurgijos profesorius |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Janas Frydrichas Niškovskis (lenk. Jan Friedrich Niszkowski, 1774 m. kovo 18 d. Vilnius – 1816 m. rugsėjo 3 d. Vilnius) – Vilniaus universiteto teorinės chirurgijos profesorius.
Biografija redaguoti
Janas Frydrichas Niškovskis gimė 1774 m. kovo 18 d. Vilniuje. Baigė Vilniaus universitete medicinos studijas.
Buvo Jokūbo Briotės geriausias mokinys. Kartu su mokytoju įkūrė Chirurgijos katedrą, iš pradžių turėjusią 6 lovas. Niškovskis atlikdavo operacijas kartu su Jokūbu Briote. Nuo 1797 m. tapo chirurgijos profesoriaus padėjėju, nuo 1799 m. apsigynęs mokslų disertaciją – adjunktu.[1][2][3]
1802-1806 m. tobulinosi Berlyne, Paryžiuje, Romoje. Iš savo stažuočių laikotarpio universitetui pateikė išsamų raportą apie pamatytas ligonines.[2][4][3]
Grįžęs į Vilnių universitete skaitė teorinės chirurgijos paskaitas, kaulų ligas, desmurgiją. Pirmasis Lietuvoje ir Lenkijoje ėmė šalinti akmenis iš šlapimo takų.[3][5] [6]
Nuo 1810 m. vadovavo Chirurgijos klinikai. Pasenus Jokūbui Briotei, jį pakeitė. Buvo teorinės chirurgijos profesorius.[1][2][4]
Janas Frydrichas Niškovskis buvo Vilniaus medicinos draugijos vicepirmininkas, 1815 m. ėjo pirmininko pareigas, ketverius metus dirbo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto sekretoriumi.[3] Vilniaus medicinos draugijos žinyne išspausdino straipsnius: „Apie polypus, išaugančius išeinamojoje žarnoje” bei „Apie pilvo vandenę”. Dar vieną straipsnį „Apie chirurgijos ir medicinos ryšį” išspausdino savaitraštyje „Dziennik Wileński”.[3] Buvo Paryžiaus medicinos akademijos narys.[7]
Janas Frydrichas Niškovskis mirė netikėtai 1816 m. rugsėjo 3 d. Vilniuje. Palaidotas evangelikų kapinėse (K.Kalinausko g. ), koplyčioje-mauzoliejuje.[5][7]
Nuorodos redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Redaktorius Rolandas Pavilionis. Vilniaus universiteto istorija 1579–1994, Valstybinis leidybos centras, 1994.ISBN 9986-09-047-4.
- ↑ 2,0 2,1 2,2 Josephas Frankas. Vilnius XIX amžiuje: atsiminimai, pirma knyga. Iš prancūzų kalbos vertė Genovaitė Dručkutė. Vilnius: Mintis, 2013. ISBN 978-5417-01062-0.
- ↑ 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 A.Piročkinas, A.Šidlauskas. Mokslas senajame Vilniaus universitete. Vilnius: Mokslas, 1984.
- ↑ 4,0 4,1 Vilniaus universiteto istorija 1803–1940. Vilnius: Mokslas, 1977.
- ↑ 5,0 5,1 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
- ↑ Jano Frydricho Niškovskio biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje. [1]
- ↑ 7,0 7,1 Adomas Honoris Kirkoras. Pasivaikščiojimai po Vilnių ir jo apylinkes. Iš lenkų kalbos vertė Kazys Uscila. Vilnius: Mintis, 2012. ISBN 978-5-417-01035-4.
Išorinės nuorodos redaguoti
- Jano Frydricho Niškovskio koplyčia mauzoliejus Vilniuje [2]