Kodenis

Kodenis (lenk. Kodeń, bltr. Кодань, Кодзень) – kaimas Lenkijos rytuose, Kodenio valsčiuje, Palenkės Bialos apskrityje, Liublino vaivadijoje. Kaimas yra apie 37 km į pietryčius nuo Palenkės Bialos ir apie 102 km į šiaurės rytus nuo vaivadijos centro Liublino. Kaimas įsikūręs kairiajame Vakarinio Bugo upės krante, Kodenio lygumoje. Per kaimą teka Kalamankos upė.

Kodenis lenk. Kodeń

Kodenio kaimas

Kodenis 51°54′00″ š. pl. 23°36′00″ r. ilg. / 51.90000°š. pl. 23.60000°r. ilg. / 51.90000; 23.60000 (Kodenis)

Laiko juosta: (UTC+1) ------ vasaros: (UTC+2)

Valstybė	Lenkija
Vaivadija	Liublino vaivadija
Apskritis	Palenkės Bialos apskritis
Valsčius	Kodenio valsčius

Gyventojų (2011)	2 800

Pašto kodas	PL 21-509
Vikiteka	Kodenis

Istorija

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose kaimas paminėtas XVI a., kai kaimą nusipirko Palenkės vaivada Ivanas Sapiega. Sapiegoms įsigijus kaimą, čia pradėtos pilies ir gynybinių įrengimų statybos, o 1511 m. gyvenvietei buvo suteiktos Magdeburgo teisės. Gyvenvietę įsigijus Ivanui Sapiegai, čia pradėjo formuotis Kodenio Sapiegų giminės šaka. Nuo XIV a. iki 1795 m. kaimas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei. LDK laikais tai buvo svarbus valstybės centras, kuriame savo rezidenciją turėjo viena iš svarbiausių LDK giminių – Sapiegos. Apie 1518 m. įkurta Kodenio Šv. Onos parapija. 1530-1540 m. pastatyta Kodenio Šv. Dvasios bažnyčia, kurioje rasta unikali XVIII a. sukurtų Sapiegų giminės portretų galerija, kurios pradžioje – didžiųjų LDK kunigaikščių Vytenio ir Gedimino portretai.^[1]

Pasak legendos XVI a. miesto valdytojas Mikalojus Sapiega parsivežė į miestą iš popiežiaus Urbono VIII pavogtą šventąjį Marijos Dievo Motinos (Kodenio Madonos) paveikslą, už tai buvo ekskomunikuotas, tačiau ilgainiui didikui buvo atleista ir paveikslas liko mieste. Miestas tapo svarbiu religinių piligrimacijų centru. Dievo Motinos paveikslui saugoti 1629-1635 m. buvo pastatyta mūrinė Kodenio Šv. Onos bazilika.^[2]

XIX a. miestą valdė Branickių, Flemingų ir Čartoriskių giminės. 1821 m. mieste kilo didelis gaisras. 1869 m. carinė valdžia iš gyvenvietės atėmė miesto teises. 1875 m. carinė valdžia pavertė Šv. Onos bažnyčią į cerkvę, o Kodenio Madonos paveikslas buvo išgabentas ir paslėptas Jasna Goros vienuolyne. 1927 m. paveikslas buvo grąžintas į bažnyčią. Iki II pasaulinio karo mieste veikė Kodenio žydų kapinės. 2000-2007 m. pastatyta Kodenio Šv. Arkangelo Mykolo cerkvė, kuri priklauso Kodenio Šv. Arkangelo Mykolo parapijai.