Kodenio Šv. Onos bazilika

Kodenio Šv. Onos bazilika (lenk. Bazylika św. Anny w Kodniu) – katalikų bazilika esanti Kodenio kaime. Bazilikoje įsikūrusi Kodenio Šv. Onos parapija. Bažnyčia ilgus metus tarnavo kaip Kodenio linijos Sapiegų giminės mauzoliejus.

Kodenio Šv. Onos bazilika

Dekanatas	Terespolio katalikų
Gyvenvietė	Kodenis
Statybinė medžiaga	mūras
Pastatyta (įrengta)	1635 m.
Stilius	barokas

Vikiteka: Kodenio Šv. Onos bazilika – vaizdinė ir garsinė medžiaga

Istorija redaguoti

Bažnyčia buvo pastatyta 1629-1635 m. vėlyvojo renesanso architektūros stiliumi, vietoje 1599 m. pastatytos medinės bažnyčios. Manoma, kad bažnyčia buvo pastatyta Kodenio Madonos paveikslui saugoti, kurią pasak legendos XVI a. miesto valdytojas Mikalojus Sapiega parsivežė į miestą pavogęs iš popiežiaus Urbono VIII, už tai buvo ekskomunikuotas, tačiau ilgainiui didikui buvo atleista ir paveikslas liko bažnyčioje. Miestas tapo svarbiu religinių piligrimacijų centru.

Bažnyčios architektais yra laikomi Dž. Kandžierlė (J. Cangerle) ir P. Negronis, kurie priklausė gausiai Tičino ir Graubiundeno menininkų grupei, XVI-XVII a. gyvenusiai Liubline ir kūrusioje visoje ATR teritorijoje. Bažnyčioje labai aiškiai matosi šiame mieste kūrusių architektų bruožas - specifinė lubų skliautų dekoracija. Bažnyčia XVIII a. pradžioje buvo perstatyta. Ypač ženkliai pakeistas fasadas, kuriame nebuvo palikta autentiškų XVII a. detalių ir pats fasadas sukurtas baroko architektūros stiliumi.^[1] 1709 m. Kodenio dvaro savininkas Lietuvos referendorius Jonas Frydrichas Sapiega įrengė bažnyčioje Kodenio portretų galerija, kurią sudarė 72 portretai, kuriuose buvo vaizduojami abiejų Sapiegų giminės linijų, Kodenio ir Ružanų, vyriškosios lyties atstovai, pradedant Lietuvos didžiaisiais kunigaikščiais Vyteniu ir Gediminu, iš kurių Sapiegos save kildino, baigiant keturiolikmečiu Jonu Sapiega, kurį bevaikis Jonas Frydrichas Sapiega pasirinko Kodenio paveldėtoju.

1680 m. mieste kilo gaisras, kurio metu sudegė ir bažnyčia, tačiau jau 1686 m. buvo atstatyta. XVIII a. pastatyta bažnyčios varpinė. 1875 m. balandžio 6 d. carinė valdžia bažnyčią pavertė į cerkvę, kuri tokia išbuvo iki 1917 metų. Bažnyčią pavertus cerkve Sapiegų portretų galerija buvo išmontuota ir ekspozicija pakabinta naujojoje Kodenio Sapiegų rezidencijoje – Krasičino pilyje, iš kurios 1939 m. pervežta į Krokuvą, o nuo 1952 m. saugoma Vavelio karališkojoje pilyje.^[2] Taip pat iš bažnyčios buvo išgabentas ir Kodenio Madonos paveikslas, kuris buvo paslėptas Jasna Goros vienuolyne. 1927 m. paveikslas buvo grąžintas į bažnyčią. Vykstant II pasaulinio karo mūšiams 1941 m. bažnyčioje kilo gaisras. 1956 m. rugpjūčio 8 d. bazilika buvo įtraukta į Liublino vaivadijos saugomų istorijos paminklų sąrašą. 1973 m. bažnyčiai suteiktas bazilikos statusas.