Atverti pagrindinį meniu

Godžiosonas

(Nukreipta iš puslapio Kočioson)
Hanguksi.PNG
Korėjos istorija
Įvykių chronologija
Godžiosonas
Ankstyvasis Samguk laikotarpis:
    Okdžio, Tonge, Pujo
Samguk laikotarpis:
    Šila, Bekdžė, Gogurjo
Suvienytosios Šillos laikotarpis:
    Šila, Balhė
Vėlyvasis Samguk laikotarpis:
    Šila, Vėlyvoji Bekdžė, Vėlyvasis Gogurjo
Gorjo
Džiosono dinastija
Korėjos imperija
Japonijos okupacija Korėjoje
Korėjos padalijimas:
    Pietų Korėja, Šiaurės Korėja
    Korėjos karas

Godžiosonas (kor. 古朝鮮/고조선 = Gojoseon – „Senoji Korėja“), taip pat Kodžiosonas – pusiau legendinė Korėjos valstybė, klestėjusi I tūkst. pr. m. e. Šiaurinėje Korėjoje ir Pietų Mandžiūrijoje. Su ja korėjiečiai sieja savo valstybingumo pradžią. Pietų Korėjoje iki 1961 m. buvo vartojamas kalendorius, skaičiuojantis savo erą nuo legendinio įkūrimo – 2333 m. pr. m. e.

LegendosKeisti

 
Pektu kalnas, kuriame, anot legendos, į žemę nusileido Tanguno tėvas Huanungas

Apie Godžiosoną pasakojama daugybė legendų. Teigiama, kad tai nebuvo pirmoji valstybė Korėjoje. Iki jos egzistavo Pedal (kor. 배달국 Baedalguk) (3898–2333 m. pr. m. e), o ši savo ruožtu kilo iš Hvanguk (kor. 桓國/환국 Hwanguk) (7197–3898 m. pr. m. e.)

Pasakojama, kad tada, kai dangaus dievo Hvanino sūnus Hvanungas valdė pasaulį iš Dievų miesto Šinši (神市/신시), esančio Pektu kalne, atėjo pas jį tigras ir lokys, melsdami padaryti juos žmonėmis. Dievas davė jiedviem 20 skiltelių česnako ir kiečių, liepdamas misti vien tik jais. Tigras greitai pabėgo nuo tokio gyvenimo, o lokys iškentė 21 dieną, ir dievas pavertė jį gražia moterimi Ungnio (熊女/웅녀 Ungnyeo). Kadangi jai buvo liūdna vienai, dievas padovanojo jai sūnų Tanguną, kurio tikrasis vardas buvo Tangun Vanggom.

Tangunas tapo Kodžiosono įkūrėju, ir visi jo palikuonys valdovai buvo tituluojami „tangunais“. Jis valdė tuo pat metu, kuomet Kiniją valdė imperatorius Jao.

Geografinis padalinimasKeisti

Godžiosonas buvo padalintas į tris dalis: Šiaurėje (Pietų Mandžiūrijoje) buvo centrinė valstybė Džindžioson (Jinjoseon) su sostine Asadal mieste, valdoma paties Tanguno, vakaruose – Bondžioson (Beonjoseon), su sostine Vangomsong, o pietuose (Korėjos pusiasalyje) – Madžioson (Majoseon) su sostine Taldžiguk. Pastarosios buvo valdomos „vicetangunų“ Čidunam ir Ungbekta.

Legendinė istorijaKeisti

Godžiosono istorija tradiciškai skaidoma į tris laikotarpius:

  • Tangun Džioson (2333–1126 m. pr. m. e) – Tanguno sukurta valstybė.
  • Kidžia Džioson (1126194 m. pr. m. e.) – siejama su vienu kinų valdovu 箕子 (kin. jizi, korėjietiškas tarimas – Kidžia (Gija)), kuris atvykimo į Korėją ir ėmė valdyti Godžiosoną ar bent jau dalį jo, introdukuodamas kinų kultūrą. Tai – hipotetinė valstybė.
  • Viman Džioson (194108 m. pr. m. e.) – irgi siejama su kinų pabėgėliu iš Jan valstybės, kuris, tapęs pripažintu žmogumi Godžiosone, nuvertė valdovą Džiun ir įkūręs sostinę Vangomsong (Pchenjane), ėmė ją valdyti. Tuo metu į Korėją pateko daug kultūrinės įtakos.

RadiniaiKeisti

Godžiosono legendos siejamos su iš tikro egzistavusia žalvario kultūra, II tūkst. pr. m. e. pradžioje prasidėjusia liao upės slėnyje ir iki vidurio išplitusia po visą Korėją. Tai buvo žemdirbių kultūra, introdukavusi Korėjoje ryžių auginimą.

Ši kultūra siejama su tam specifiniais radiniais:

  • Mumun keramika – beornamentė keramika, pakeitusi senąją šukinio rašto čelmun keramiką.
  • Bronzos dirbiniai – jų technologijos išsivystė II ir I tūkst. pr. m. e. sandūroje. Buvo gaminami dailūs skitų žvėrių stiliaus dirbiniai.
  • Smuiko formos ietigaliai – būdingi bronzos dirbiniai.
  • Dolmenai

Tikroji istorijaKeisti

Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose Godžiosonas paminėtas VII a. pr. m. e., kaip valstybė, ar gentis, prekiaujanti su Kinijos Či valstybe. Greičiausiai tai buvo nedidelė valstybė ar net gyvenvietė.

IV a. pr. m. e. Godžiosonas galėjo būti viena iš daugybės žemių, kunigaikštysčių, susiformavusių Šiaurės Korėjoje. Greičiausiai tada ji ėmė plėsti savo hegemonija, užkariaudama mažesnes žemes. Jau tada iškilo konfrontacija su kinų Jan valstybe. Iš kinų šaltinių išaiškėja, kad joje jau buvo sureguliuoti įstatymai, klestėjo bronzos kultūra. III a. pr. m. e. kariaudamas su Jan, Godžiosonas neteko dalies savo vakarinių teritorijų. Greičiausiai tada sostine tapo Pchenjanas. Šiaip ar taip, Godžiosonas buvo stipri valstybė, kuri neretai puldinėjo Kiniją ir kėlė jai nemažą grėsmę iš rytų.

II a. pr. m. e. vykusi pabėgėlio iš Jan – Viman uzurpacija, minima legendose, irgi gali būti tikras faktas, todėl Viman Džioson valstybės egzistavimo versija nėra atmetama. Greičiausiai tada į valstybę ėmė sklisti kiniška kultūra: pradėtas introdukuoti raštas, religija, menas.

108 m. pr. m. e. Godžiosonas pralaimėjo Han imperatoriaus Vudi armijai, ir jo teritorijoje buvo įkurti kinų savivaldos organai. Visgi, jie nekontroliavo visų senųjų Godžiosono teritorijų, kuriose formavosi vietinių tautų valstybėlės: Bujo (Buyeo), Okčio (Okjeo), Dongė (Dongye) ir daugybė kitų.

Taip prasidėjo Ankstyvasis Samguk laikotarpis.