Atverti pagrindinį meniu

Jan (kin.: 燕 yān, senasis tarimas ien) – istorinė valstybė, egzistavusi XI a. pr. m. e. – 222 m. pr. m. e. Istorinės Kinijos šiaurės rytuose.

Yan 燕
Jan
Džou dinastijos karalystė
XI amžius pr. m. e. – 222 m. pr. m. e. Blank.png

Simbolis of

Simbolis

Location of
Sostinė Liulihe
Dzičengas (Pekinas)
Siadu
Valdymo forma monarchija
Karalius
 (?) Šaogun Ši
 254–222 m. pr. m. e. Janvang Si
Era Senovė
 - Įkūrimas XI amžius pr. m. e. m.
 - Nukariauja Čin 222 m. pr. m. e. m.

Didžiausio išsiplėtimo laiku Jan valstybė užėmė visą Jou provinciją, viena iš devynių tradicinių kinų pasaulio provincijų. Tuo metu ji užėmė dabartinį Pekiną, Tiandziną, Hebei provinciją ir Liaoning provincijos vakarinę dalį.

IstorijaKeisti

 
Bronzinis indas iš Liulihe vietovės

Jan karalystė prasidėjo kaip miestas-valstybė. Seniausias jos paminėjimas yra Ritualų knygoje, kurioje pasakojama jog 11-aisiais Džou dinastijos karaliaus Uvango metais (1045 m. pr. m. e.), jis nugalėjo priešišką Šangų dinastiją ir paskirstė žemės valdas skirtingoms giminėms. Ten minimos ir Dzi bei Jan valstybės.

Ankstyviausioji valstybės sostinė buvo Liulihe vietovėje dab. Pekino pietvakarinėje dalyje (Fangšanas). Apie 690 m. pr. m. e. sostinė buvo perkelta į Linji (kin. 临易, pinyin: Linyi) gerokai toliau vakaruose (Žongčengo apskritis Hebėjaus provincijoje). Liulihe nunyko, tačiau jos vietovėje randama daug artefaktų, liudijančių apie Jan klestėjimą. Jie saugomi vietos muziejuje.

Jan augdama VII a. pr. m. e. nukariavo savo kaimynę Dzi ir prisijungė ją. Taip ilgainiui Jan gavo kontrolę visoje didelėje lygumų teritorijoje. Po kiek laiko Jan sostinė buvo iškelta į senąją Dzi sostinę Dzičengą, kuri buvo tituluojama „Aukštutine sostine“ (kin. 上都, pinyin: Shangdū). Dar vėliau buvo pastatytos dar dvi sostinės: „Vidurinioji sostinė“ (kin. 中都, pinyin: Zhongdū), buvusi dab. Liangsiango kaimelyje Fangšano rajone, ir „Žemutinė sostinė“ Siadu (kin. 下都, pinyin: Xiàdū), buvusi dab. I apskrityje Hebėjuje. Pastaroji IV a. pr. m. e. turėjo daugiau nei 300 tūkst. gyventojų, ir laikoma didžiausiu to meto miestu pasaulyje.

Jan tapo viena iš septynių didžiųjų valstybių, konkuravusių dėl hegemonijos Kinijoje. Per istoriją Jan ypač daug kovojo su savo svarbiausiomis kaimynėmis Či ir Džao. Tuo pačiu ji kovojo su tautomis šiaurėje ir rytuose, – donghu, iš kurių 300 m. pr. m. e. perėmė kontrolę Liaodongo pusiasalyje. Šiauriniai Jan kaimynai šanžongai nuolat kėlė grėsmę, ir todėl Jan pradėjo kurti galingus įtvirtinimus, kurie tapo Didžiosios kinų sienos pradžia.

314 m. pr. m. e., kaimyninė Či, pasinaudodama Jan įpėdinystės krize, įsiveržė į šalį ir beveik ją okupavo, tačiau šalyje kilus maištui Či armija buvo išvaryta. Vėlesnis Jan valdovas Džaovangas, susivienijęs su Džao, Čin, Han ir Vei, įsiveržė į Či ir užėmė daugumą jos teritorijos. Tačiau po šio valdovo mirties Či atkūrė nepriklausomybę.

227 m. pr. m. e. Čin užėmus kaimyninę Džao, Jan karalius siuntė žudiką į Čin sostinę, kad užmuštų jos karalių (būsimąjį Kinijos imperatorių Čin Ši Huangą). Šis pasikėsinimas nepavyko, ir 222 m. pr. m. e. Jan buvo užkariauta, prijungta prie Čin karalystės.

PalikimasKeisti

Jan pavadinimas buvo nekartą panaudotas vėliau istorijoje šiame regione susikūrus nepriklausomoms karalystėms. Pvz., 337 m. teritorijoje šianbai (mužongų klanas) atgaivino Jan pavadinimą, įkurdami šioje teritorijoje visą eilę valstybių, pavadintų „Jan“, – (Ankstyvoji Jan, Vėlyvoji Jan, Šiaurės Jan, Pietų Jan). Šį pavadinimą X a. dar kartą atgaivino kraštą kontroliavęs karo vadas Liu Rengong, kuris titulavosi Jan karaliumi.

ValdovaiKeisti

Žinoma, kad Jan valdė 44 valdovai, bet kai kurių vardai nėra žinomi. Visi valdovai turėjo tą pačią pavardę – Dzi (kin. 姬, pinyin: Ji). Ankstyvieji jų turėjo titulą „Jan grafas“ (kin. 燕侯, pinyin: Yanhou), nuo VII a. pr. m. e. pabaigos jie titulavosi kunigaikščiais (kin. 公, pinyin: gong), o nuo IV a. pr. m. e. – karaliais (kin. 王, pinyin: wang).

Vardas Užrašymas Valdė metų Valdymo metai (pr. m. e.) Giminystės ryšiai
Šaogong Ši (Dzi Ši) 召公奭 (姬奭) 78
1 Ke, Jan grafas (Dzi Ke) 燕侯克 (姬克) Ji Ši vyriausias sūnus
2 Dži, Jan grafas (Dzi Dži) 燕侯旨 (姬旨) Dzi Ke brolis
3 U, Jan grafas (Dzi Vu) 燕侯舞 (姬舞) Dzi Dži sūnus
4 Sian, Jan grafas (Dzi Sian) 燕侯憲 (姬憲) Dzi Vu sūnus
5 He, Jan grafas (Dzi He) 燕侯和 (姬和) Dzi Sian sūnus
Tolimesnių keturių valdovų vardai nežinomi
10 Huihou 惠侯 38 864–827
11 Sihou (Dzi Džuang) 釐侯 (姬莊) 36 826–791 Hui-hou sūnus
12 Cinhou 頃侯 24 760–767 Si-hou sūnus
13 Aihou 哀侯 2 766–765 Cin-hou sūnus
14 Dženhou 鄭侯 36 764–729 Ai-hou sūnus
15 Muhou 穆侯 18 728–711 Džen-hou sūnus
16 Siuanghou 宣侯 13 710–698 Mu-hou sūnus
17 Huanhou 桓侯 7 697–691
18 Džuanghou 莊公 33 690–658
19 Sianggongas 襄公 40 657–618
20 Huangongas 桓公 16 617–602
21 Siuangongas 宣公 15 601–587
22 Džaogongas 昭公 13 586–574
23 Ugongas 武公 19 573–555
24 Vengongas 文公 6 554–549
25 Igongas 懿公 4 548–545
26 Huigongas 惠公 9 544–536
27 Daogongas 悼公 7 535–529
28 Gonggongas 共公 5 528–524
29 Pinggongas 平公 18 523–505
30 Ciangongas 簡公 12 504–493
31 Siaogongas 孝公 38 492–455
ar 464–450
32 Čengongas 成公 16 454–439
ar 449–434
33 Mingongas
ar Minggongas
閔公
ar 湣公
24 438–415
ar 433–403
34 Diangongas
ar Sigongas
簡公
ar 釐公
42 414–373
ar 402–373
35 Huangongas 桓公 11 372–362
36 Vengongas 文公 29 361–333
37 Ivangas 易王 12 332–321 Ven-gong sūnus
38 Kuai, Jan karalius (Dzi Kuai) 燕王哙 (姬哙) 9 320–312 I-vang sūnus
Zi Zhi 子之 4 317–314 ministras
39 Džaovangas (Dzi Ping) 昭王 (姬平) 33 311–279 Kuai sūnus
40 Huivangas 惠王 8 278–271 Džao-vang sūnus
41 Učenvangas 武成王 14 271–258
42 Siaovangas 孝王 3 257–255 Učen-vang sūnus
43 Si, Jan karalius (Dzi Si) 燕王喜 (姬喜) 33 254–222 Siao-vang sūnus