Korėjos istorijos chronologija

Korėjos istorijos chronologija - sąrašas svarbiausių Korėjos istorijos įvykių, išdėstytų chronologine tvarka.

Priešistorė (30 000-2333 m. pr. m. e.)

• 30 000 m. pr. m. e. Korėjos pusiasalyje aptinkamos paleolito kultūros užuomazgos.

Gojoseon (Kočioson) (2333-108 m. pr. m. e.)

• 2333 m. pr. m. e. anot legendos, įkuriama Kočioson valstybė.

Ankstyvasis Samguk laikotarpis (108 m. pr. m. e. - 313 m.)

• 108 m. pr. m. e. Han dinastija įsiveržia į Korėją, žlunga Kočioson valstybė.

Suvienytoja Silla (668-935 m.)

• 668 m. Silla užima Korėjos pusiasalyje egzistavusias valstybes, prasideda Suvienytosios Sillos laikotarpis.

Vėlyvasis Samguk laikotarpis (892-935 m.)

• 892 m. Silla praranda kontrolę Korėjos pusiasalyje, prasideda Vėlyvasis Samguk laikotarpis.

Goryeo (Korio) (936-1392 m.)

• 936 m. Korio suvienija tris to meto karalystes.

Joseon (Čioson) (1392-1897 m.)

• 1392 m. I Songgye (이성계) karūnuojamas karaliumi. Prasideda Čioson dinastijos valdymo laikotarpis.

Didžioji Korėjos imperija (1897-1910 m.)

• 1897 m. paskelbiama apie Korėjos imperijos įkūrimą.
• 1905 m. Japonija Korėją įvardina kaip protektoratą.

Japonų okupacija (1910-1945 m.)

• 1910 m. rugpjūčio 22 d. Korėja tampa Japonijos kolonija.
• 1919 m. kovo 1 d. prasideda Kovo pirmosios judėjimas.
• 1919 m. balandžio 9 d. Šanchajuje įkuriama Laikinoji Korėjos Respublikos vyriausybė.
• 1937 m. kovo 16 d. japonų kalba Korėjoje tampa oficialia valdžios institucijų kalba.
• 1938 m. kovo mėn. korėjiečių kalba pašalinama iš mokyklose mokomų dalykų sąrašo.
• 1939 m. lapkričio 10 d. įsigalioja įsakymas korėjietiškus vardus keisti į japoniškus.
• 1945 m. rugpjūčio 10 d. į Šiaurės Korėją įsiveržia Sovietų Sąjungos kariai.
• 1945 m. rugpjūčio 15 d. Japonija kapituliuoja Antrajame Pasauliniame kare. Korėjoje valdžia perduodama Laikinajam Korėjos Nepriklausomybės komitetui.

Skilimas (1945-1948 m.)

• 1945 m. rugpjūčio 24 d. į Pchenjaną atvyksta Sovietų Sąjungos atstovai ir perima šiaurinės Korėjos dalies valdymą.
• 1945 m. rugsėjo 8 d. į Seula atvyksta JAV atstovai ir perima pietinės Korėjos dalies valdymą.
• 1945 m. gruodžio 18 d. Kim Ir Senas tampa naujai įkurtos Šiaurės Korėjos Komunistų partijos vadovu.
• 1946 m. birželio 10 d. šiaurinėje Korėjos dalyje nacionalizuojamas visas japonams priklausęs turtas.
• 1947 m. rugpjūčio 23 d. JAV iškelia Korėjos klausimą Jungtinių Tautų organizacijoje.

Pietų Korėją (1948-)

Pietų Korėjos vėliava

• 1948 m. liepos 17 d. priimama Korėjos Respublikos Konstitucija.
• 1948 m. liepos 20 d. prezidentu išrenkamas I Singmanas.
• 1948 m. rugpjūčio 15 d. paskelbiamas Korėjos Respublikos įkūrimas.
• 1950 m. balandžio 6 d. priimamas Žemės Reformos įstatymas.
• 1950 m. gegužės 30 d. įvyksta antrieji rinkimai į parlamentą, I Singmano šalininkai gauna mažumą.
• 1952 m. liepos 4 d. parlamente priimamos Konstitucijos pataisos, įteisinančios tiesioginius prezidento rinkimus.

Pirmasis Pietų Korėjos prezidentas I Singmanas

• 1952 m. rugpjūčio 5 d. I Singmanas gauna 74 % balsų ir yra išrenkamas šalies prezidentu.
• 1953 m. spalio 1 d. pasirašomas Pietų Korėjos ir JAV Tarpusavio Saugumo paktas, užtikrinantis šalies gynybą užpuolimo atveju.
• 1954 m. gegužės 20 d. įvyksta treti parlamento rinkimai, I Singmano šalininkai sustiprina savo pozicijas.
• 1954 m. lapkričio 29 d. parlamentas priima Konstitucijos pataisą, leidžiančią I Singmanui trečią kartą kandidatuoti į prezidentus.
• 1956 m. gegužės 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu.
• 1958 m. gegužės 2 d. įvyksta ketvirtieji parlamento rinkimai. I Singmano Liberalų partija laimi, tačiau jos pozicijos susilpnėja.
• 1960 m. kovo 15 d. I Singmanas perrenkamas šalies prezidentu, tačiau dėl balsų klastojimo įtarimų šalyje prasideda masiniai protestai, žinomi Balandžio revoliucijos vardu.
• 1960 m. balandžio 26 d. I Singmanas atsistatydina iš prezidento pareigų.
• 1960 m. birželio 16 d. priimama Antrosios respublikos Konstitucija.
• 1960 m. liepos 29 d. penktuosiuose parlamento rinkimuose laimi Demokratinė partija.
• 1960 m. rugpjūčio 13 d. Jun Boson tampa šalies prezidentu.
• 1960 m. rugsėjo 22 d. nuo Demokratinės partijos atskyla grupė parlamentarų ir suformuoja Naująją Demokratinę partiją. Susilpnėja parlamento stabilumas.
• 1961 m. gegužės 16 d. įvyksta karinis perversmas, vadovaujamas Pak Čionghy.
• 1962 m. gruodžio 17 d. priimama Trečiosios respublikos Konstitucija, įteisinanti stiprias prezidento galias ir silpną parlamentą.

1963-1979 m. šaliai vadovavęs prezidentas Pak Čionghy

• 1963 m. vasario 26 d. Pak Čionghy įkuria sau pavaldžią Demokratinę Respublikonų partiją, buvusią valdžioje iki 1980 m.
• 1963 m. spalio 15 d. Pak Čionghy išrenkamas šalies prezidentu.
• 1965 m. birželio 22 d. normalizuojami santykiai su Japonija.
• 1965 m. rugpjūčio 13 d. priimamas sprendimas siųsti karius į Vietnamo karą ir palaikyti JAV pusę.
• 1967 m. gegužės 3 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu.
• 1969 m. spalio 17 d. parlamentas pritaria Konstitucijos pataisoms, leidžiančioms Pak Čionghy trečią kartą kandidatuoti į prezidento postą.
• 1971 m. balandžio 27 d. Pak Čionghy perrenkamas šalies prezidentu trečiai kadencijai.
• 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Šiaurės Korėja.
• 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
• 1972 m. spalio 17 d. Pak Čionghy šalyje įveda nepaprastąją padėtį, priimami autoritariniai Konstitucijos papildymai.
• 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
• 1979 m. spalio 26 d. nužudomas Pak Čionghy.
• 1980 m. gegužės 17 d. užsitikrinęs armijos palaikymą, Čion Duhan perima šalies valdymą.

Čion Duhan - šalies prezidentas 1980-1988 m. laikotarpiu

• 1980 m. gegužės 18-27 d. vyksta masiniai gyventojų protestai Kvandžu mieste. Per susirėmimus su armija žuvo keli šimtai žmonių.
• 1980 m. rugpjūčio 27 d. Čion Duhan išrenkamas prezidentu.
• 1980 m. spalio 22 d. priimama Penktosios respublikos Konstitucija, įteisinanti netiesioginius prezidento rinkimus ir apribojanti jo kadenciją iki 7 metų.
• 1981 m. rugsėjo 30 d. Seulas išrenkamas 1988 m. vasaros olimpinių žaidynių sostine.
• 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
• 1984 m. gruodžio 20 d. įvyksta opozicinių partijų susivienijimas ir įkuriama Naujoji Korėjos Demokratinė partija, vėliau sėkmingai oponavusi Čion Duhan vadovavimui.
• 1987 m. balandžio 13 d. Čion Duhan pasitraukia iš konstitucinės reformos derybų su opozicinėmis partijomis.
• 1987 m. birželio 10 d. per Demokratinės Teisingumo partijos konvenciją paskelbiama, jog No Tėu taps šalies vadovu pasibaigus Čion Duhan kadencijai. Tai sukelia masines nepatenkintų gyventojų demonstracijas.
• 1987 m. birželio 29 d. verčiamas gyventojų demonstracijų, Čion Duhan sutinka dėl tiesioginius prezidento rinkimus įteisinančios demokratinės Konstitucijos priėmimo.
• 1987 m. spalio 27 d. referendume priimamos Konstitucijos pataisos.
• 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.

• 1987 m. gruodžio 16 d. No Tėu laimi prezidento rinkimus.
• 1988 m. balandžio 26 d. parlamento rinkimus laimi Demokratinė Teisingumo partija.
• 1988 m. rugsėjo 17 - spalio 2 d. įvyksta Seulo olimpinės žaidynės.
• 1988 m. lapkričio 21 d. šalies kompanijoms leista vystyti prekybą su Šiaurės Korėja.
• 1990 m. vasario 9 d. įkuriama Demokratinė Liberalų partija.
• 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
• 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
• 1990 m. rugsėjo 30 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Sovietų Sąjunga.
• 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
• 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
• 1992 m. rugpjūčio 24 d. užmezgami diplomatiniai santykiai su Kinija.
• 1992 m. gruodžio 18 d. šalies prezidentu išrenkamas Kim Jongsam, gavęs 42 % rinkėjų balsų.
• 1995 m. birželio 27 d. pirmą kartą po 34 metų įvyksta vietinio lygio rinkimai.

Šalies prezidentas Kim Dedžiunas (1998-2003 m.), kuris už siekius pagerinti Šiaurės ir Pietų Korėjos santykius 2000 m. gavo Nobelio Taikos premiją

• 1995 m. spalio mėn. prasideda No Tėu korupcijos skandalas, dėl kurio jis vėliau pripažįstamas kaltas ir 1996 m. rugpjūtį gauna laisvės atėmimo bausmę.
• 1996 m. rugpjūčio mėn. Čion Duhan skiriama mirties bausmė dėl Penktosios respublikos įkūrimo aplinkybių ir Kvandžu sukilimo malšinimo organizavimo. Vėliau mirties bausmė atšaukiama.
• 1997 m. lapkričio 23 d. dėl šalyje kilusios ekonominės krizės šalis kreipiasi į Tarptautinį valiutos fondą.
• 1997 m. gruodžio 18 d. prezidentu išrenkamas Kim Dedžiunas.
• 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
• 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
• 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
• 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūsta 19 Pietų Korėjos jūreivių.
• 2002 m. gruodžio 19 d. No Mu Hionas išrenkamas šalies prezidentu.
• 2004 m. kovo 12 d. parlamentas paskelbia impičmentą prezidentui No Mu Hionui. Vėliau šis sprendimas Konstitucinio teismo paskelbiamas negaliojančiu.
• 2004 m. balandžio 15 d. parlamento rinkimus laimi No Mu Hiono šalininkai.
• 2007 m. gruodžio 19 d. šalies prezidentu išrenkamas I Mjongbak.
• 2008 m. balandžio 9 d. parlamento rinkimus laimi prezidento I Mjongbak Didžioji Nacionalinė partija.
• 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
• 2010 m. gegužės 24 d. prezidentas I Mjongbak savo kalboje praneša, jog reaguodama į išpuolį Pietų Korėja nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
• 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.
• 2012 m. gruodžio 16 d. šalies prezidento rinkimus laimi Pak Čionghy duktė Pak Kunhe.

Šiaurės Korėja (1948-)

Šiaurės Korėjos vėliava

• 1948 m. rugsėjo 3 d. priimama Šiaurės Korėjos Konstitucija.
• 1948 m. rugsėjo 9 d. paskelbiamas Korėjos Liaudies Demokratinės Respublikos įkūrimas.
• 1954 m. sausio mėn. pradedama didelio masto žemdirbystės ūkių kolektyvizacija.
• 1955 m. gruodžio 28 d. Kim Ir Senas savo oficialioje kalboje pirmą kartą pamini džučė (주체) ideologiją, vėlesniais metais lėmusią šalies izoliacinę politiką.
• 1956 m. rugsėjo mėn. pradedamas Korėjos Darbo partijos "gryninimas", siekiant pašalinti Kim Ir Senui nelojalius asmenis.

Kim Ir Senas – Šiaurės Korėjos vadovas nuo šalies įkūrimo 1948 m. iki savo mirties 1994-taisiais.

• 1958 m. rugpjūčio mėn. paskelbiama kolektyvizacijos įvykdymo pabaiga.
• 1959 m. gruodžio 14 d. pradedama didelio masto korėjiečių repatriacija iš Japonijos į Šiaurės Korėją.
• 1961 m. liepos mėn. Kim Ir Senas lankėsi Sovietų Sąjungoje, Kinijoje ir su šiomis šalimis pasirašė abipusės gynybos sutartis.
• 1968 m. sausio 21 d. nepavyksta bandymas susprogdinti Pietų Korėjos prezidento rūmus.
• 1968 m. sausio 23 d. pagrobiamas JAV žvalgybinis laivas Pueblo.
• 1971 m. rugpjūčio 20 d. pradedamos derybos su Pietų Korėja.
• 1972 m. liepos 4 d. pasirašomas Šiaurės-Pietų Jungtinis komunikatas, įvardinantis šalių susijungimo principus.
• 1972 m. gruodžio mėn. paskelbiama apie naujos Konstitucijos priėmimą.
• 1974 m. lapkričio 15 d. atrandami slapti tuneliai, vedantys po demilitarizuota zona.
• 1975 m. rugpjūčio mėn. šalis priimama į Neprisijungusiųjų šalių judėjimą.
• 1980 m. spalio 10-14 d. įvyksta šeštasis Korėjos Darbo partijos kongresas. Kim Ir Seno sūnus Kim Džong-ilas oficialiai paskelbiamas savo tėvo įpėdiniu.
• 1983 m. spalio 9 d. Šiaurės Korėja Jangone (Birma (dabartinis Mianmaras)) surengė išpuolį prieš prezidento Čion Duhan vadovaujamą Pietų Korėjos vyriausybinę delegaciją. Žuvo 17 delegacijos narių, įskaitant keturis ministerijų vadovus.
• 1984 m. gegužės 16 d. Kim Ir Senas pradeda 45 dienų kelionę po Sovietų Sąjungą ir Rytų Europą. Jos metu susitariama dėl Šiaurės Korėjos ir TSSR ekonominio bei strateginio bendradarbiavimo.
• 1987 m. lapkričio 29 d. Šiaurės Korėjos agentai virš Indijos vandenyno susprogdino Pietų Korėjos keleivinį lėktuvą, žuvo 115 žmonių.
• 1988 m. lapkričio 21 d. Pietų Korėja leidžia šalies kompanijoms vystyti prekybą su Šiaurės Korėją.
• 1989 m. gegužės mėn. paskelbiamas pirmas viešas JAV pareiškimas, kuriame išreiškiamas susirūpinimas dėl Šiaurės Korėjos atominės programos.
• 1990 m. liepos 3 d. Šiaurės ir Pietų Korėja susitaria rengti ministrų pirmininkų susitikimus.
• 1990 m. rugsėjo 4 d. įvyksta pirmas ministrų pirmininkų lygio Šiaurės ir Pietų Korėjos susitikimas.
• 1991 m. rugsėjo 17 d. Šiaurės ir Pietų Korėja tampa pilnateisėmis JTO narėmis.
• 1991 m. gruodžio 13 d. tarp Pietų ir Šiaurės Korėjos pasirašomas susitarimas dėl susitaikymo, agresijos nenaudojimo ir bendradarbiavimo.
• 1992 m. sausio 22 d. įvyksta pirmasis JAV ir Šiaurės Korėjos aukšto lygio susitikimas Niujorke.
• 1992 m. sausio 31 d. pasirašomas TATENA Saugumo susitarimas.
• 1992 m. lapkričio mėn. TATENA prašo leidimo apžiūrėti dvi Niongbion (녕변) atomines jėgaines. Šiaurės Korėja atmeta prašymą ir sulaukia TATENA sankcijų.
• 1993 m. kovo 12 d. pranešama apie pasitraukimą iš Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.
• 1994 m. birželio 16-17 d. Kim Ir Senas sutinka derėtis su JAV ir Pietų Korėja dėl branduolinės programos vykdymo.
• 1994 m. liepos 8 d. būdamas 82 metų Kim Ir Senas miršta nuo širdies smūgio. Šalies vadovu tampa Kim Džong-ilas.

Kim Džong-ilas, šalies vadovas nuo 1994 m. iki savo mirties 2011 m.

• 1994 m. spalio mėn. pasirašomas Ženevos susitarimas dėl JAV ekonominės pagalbos už Šiaurės Korėjos branduolinės programos nutraukimą.
• 1995 m. rugpjūčio mėn. dėl potvynių prarandama apie 2 mln. tonų ryžių derliaus. Šalyje prasideda badas.
• 1997 m. liepos 26 d. pagal Ženevos susitarimą pradedama dviejų 1000 megavatų galingumo vandeniu aušinamų reaktorių statyba.
• 1997 m. spalio mėn. Kim Džong-ilas tampa Korėjos Darbo partijos generaliniu sekretoriumi.
• 1998 m. rugpjūčio 31 d. išbandomos vidutinio nuotolio raketos „Taepodong-1“, kurios praskridusios virš Japonijos nukrenta Ramiajame vandenyne. Suprastėja santykiai su JAV ir Japonija.
• 1998 m. rugsėjo 5 d. priimami Konstitucijos papildymai, kuriais Nacionalinės gynybos komiteto pirmininkas (šias pareigas užima Kim Džong-ilas), paskiriamas valstybės vadovu.
• 1999 m. birželio 15 d. įvyksta didelio masto Šiaurės ir Pietų Korėjos laivyno susidūrimas Geltonojoje jūroje. Pietų Korėja paskandina vieną Šiaurei priklausantį laivą.
• 2000 m. birželio 13 d. Kim Dedžiunas nuvyksta į Pchenjaną ir susitinka su Kim Džong-ilu.
• 2000 m. birželio 15 d. Kim Dedžiunas ir Kim Džong-ilas pasirašo penkių punktų Pietų-Šiaurės Jungtinę deklaraciją.
• 2001 m. birželio 6 d. JAV praneša apie ketinimus Šiaurės Korėjai skirti ekonominę ir politinę pagalbą, jeigu ji sugrįš prie Ženevos deklaracijos įsipareigojimų.
• 2002 m. sausio 29 d. JAV prezidentas Džordžas Bušas įvardina Šiaurės Korėją kaip "blogio ašį".
• 2002 m. birželio 29 d. per Šiaurės ir Pietų Korėjos laivynų susidūrimą žūva 19 Pietų Korėjos jūreivių.
• 2002 m. liepos 1 d. pranešama apie šalies ekonominės sistemos pokyčius, kuriais sumažinamas valstybės kišimasis.
• 2002 m. spalio 16 d. sužinoma apie slaptai vykdomą branduolinių ginklų kūrimo programą. Netrukus nutraukiamas pagal Ženevos susitarimą skiriamas naftos tiekimas.
• 2002 m. gruodžio 27 d. iš šalies išsiunčiami TATENA inspektoriai.
• 2003 m. rugpjūčio 27-29 d. Pekine įvyksta pirmasis Šešiašalių derybų raundas.
• 2005 m. vasario 10 d. oficialiai paskelbiama apie branduolinių ginklų sukūrimą.
• 2005 m. balandžio 18 d. pranešama apie Niongbion reaktorių sustabdymą ir branduolinio kuro išėmimą ginklų kūrimui.
• 2006 m. liepos 4 d. įvyksta raketų bandymai jas paleidžiant į Japonijos jūrą.
• 2006 m. spalio 9 d. įvykdomas pirmasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
• 2009 m. balandžio 5 d. į orbitą bandoma paleisti satelitą, tačiau jis nukrenta Ramiajame vandenyne.
• 2009 m. balandžio 13 d. Jungtinių Tautų Saugumo taryba pasmerkia bandymus paleisti satelitą, dėl ko Šiaurės Korėja sekančią dieną paskelbia pasitraukianti iš Šešiašalių derybų.

Kim Džong-ilo susitikimas su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu vizito į Ulan Udė 2011 m. rugpjūtį metu.

• 2009 m. gegužės 25 d. įvykdomas antrasis požeminio branduolinio sprogimo bandymas.
• 2010 m. kovo 26 d. Geltonojoje jūroje nuskęsta Pietų Korėjos karinis laivas Čonan (천안), žūsta 46 įgulos nariai. Kaip paaiškėja po beveik du mėnesius trukusio tyrimo, laivą nuskandino Šiaurės Korėjos torpeda. Šiaurė tyrimą įvardina kaip fabrikaciją.
• 2010 m. gegužės 3-7 d. Kim Džong-ilas lankosi Kinijoje, susitinka su prezidentu Hu Dzintao, politbiuro nuolatiniais nariais.
• 2010 m. gegužės 24 d. Pietų Korėja reaguodama į Čonan nuskandinimą nutraukia prekybą su Šiaurės Korėja ir pareikalauja už tai atsakingų asmenų nubaudimo bei oficialaus atsiprašymo.
• 2010 m. rugsėjo 28 d. surengiamas valdančiosios Darbo partijos susirinkimas (paskutinį kartą įvykęs 1980 m.), kurio metu Kim Džong-ilas perrenkamas vadovu, o jo jauniausias sūnus Kim Džongunas (김정은) paskiriamas į centrinį komitetą ir jam suteikiamas generolo laipsnis.
• 2010 m. lapkričio 23 d. Šiaurės Korėjos artilerija apšaudo Pietų Korėjai priklausančią Jonpjongo salą. Žūsta 2 Pietų Korėjos jūrų pėstininkai ir 2 civiliai.
• 2011 m. rugpjūčio 24 d. po beveik dešimties metų pertraukos Kim Džong-ilas apsilanko Rusijoje, susitinka su prezidentu Dmitrijumi Medvedevu.
• 2011 m. gruodžio 17 d. sulaukęs 70 metų miršta Kim Džong-ilas. Apie tai oficialiai pranešama po dviejų dienų. Naujuoju šalies lyderiu paskelbiamas Kim Džongunas.
• 2012 m. vasario 29 d. po kelias dienas trukusio JAV ir Šiaurės Korėjos atstovų susitikimo Pekine, susitariama dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos sustabdymo mainais į 240 000 tonas maisto.
• 2012 m. balandžio 12 d. Korėjos darbo partijos konferencijos metu Kim Džongunas išrenkamas pirmuoju partijos sekretoriumi.
• 2013 m. vasario 12 d. Šiaurės Korėja įvykdo trečią požeminį branduolinio sprogimo bandymą ir susilaukia JTO bei atskirų šalių pasmerkimo.

Korėjos karas (1950-1953 m.)

• 1950 m. balandžio 13 d. Kim Ir Senas apsilanko Kinijoje ir gauna Mao Dzeduno palaikymą kariniam išpuoliui prieš Pietų Korėją.
• 1950 m. birželio 10 d. Sovietų Sąjunga išreiškia palaikymą Šiaurės Korėjai surengti invaziją į Pietų Korėją.
• 1950 m. birželio 25 d. prasideda Korėjos karas.
• 1950 m. birželio 28 d. Korėjos Liaudies armija užima Seulą.
• 1950 m. birželio 30 d. JAV įsitraukia į karą.
• 1950 m. liepos 7 d. įsteigiamos JAV vadovaujamos JTO karinės pajėgos.
• 1950 m. rugsėjo 15 d. JTO karinės pajėgos išsilaipina Inčono mieste.
• 1950 m. spalio 1 d. Pietų Korėjos ir JTO kariai pasiekia Šiaurę ir Pietus skiriančią 38-tą paralelę.
• 1950 m. spalio 2 d. Kinija priima sprendimą siųsti savo karius į Korėją.
• 1950 m. spalio 25 d. Kinijos kariai kerta Jalu upę ir įžengia į Šiaurės Korėją.
• 1950 m. gruodžio 31 d. su Kinijos pagalba Šiaurės Korėja vėl užima Seulą ir kitas pietines teritorijas.
• 1951 m. vasario 10 d. JTO karinės pajėgos perima Seulą.
• 1951 m. balandžio 11 d. nuo pareigų nušalinamas JTO pajėgoms vadovavęs generolas Douglas MacArthur.
• 1951 m. gegužės 13 d. Mao Dzedunas ir Stalinas paskelbia, jog sutiktų su paliaubų pasiūlymu, jeigu būtų atkurtos prieškarinės Šiaurės ir Pietų Korėjos teritorijos.
• 1951 m. birželio mėn. JAV paskelbia, jog jai priimtinas paliaubų pasiūlymas.
• 1951 m. liepos 10 d. pradedamos formalios paliaubų derybos.
• 1951 m. lapkričio 27 d. priimamas sprendimas dėl Šiaurės ir Pietų Korėjos pokarinių ribų, tačiau nesutariama dėl karo belaisvių klausimo.
• 1953 m. liepos 27 d. pasirašomas paliaubų susitarimas.

Literatūra

• Adrian Buzo. The making of modern Korea. Routledge, 2007. 188-209 psl.

Kita informacija

• Korėjos istorija