Klemensas V

Klemensas V lot. Clemente V
195-asis Popiežius
Papa Clemens Quintus.jpg
Gimimo vardas pranc. Raymond Bertrand de Gouth
Gimė 1264 m.
Vilandro, Prancūzija
Mirė 1314 m. balandžio 20 d.
Palaidotas (-a) Uzeso katedra, Prancūzija
Tautybė prancūzas
Klemenso V antspaudas
Klemenso V antspaudas
195-asis Popiežius
Išrinktas 1305 m. gruodžio 5 d.
Baigė 1314 m. balandžio 20 d.
Pirmtakas Palaimintasis Benediktas XI
Įpėdinis Jonas XXII
Commons-logo.svg Vikiteka Klemensas VVikiteka

Klemensas V (lot. Clemens V, tikroji pavardė pranc. Raymond Bertrand de Gouth, 1264 m. Vilandro, Akvitanija, Prancūzija1314 m. balandžio 20 d. Rokmoras, Langedokas-Rusijonas, palaidotas Uzeso katedroje, Akvitanija) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1305 m. gruodžio 5 d. iki mirties.[1]

BiografijaKeisti

Gimė Gaskonėje, garsioje šeimoje. Vyresnysis brolis buvo Liono arkivyskupas. Mokėsi Orleane ir Bolonijos universitete. Įšventintas kunigu dirbo popiežiaus Celestino V tarnyboje. 1294 m. nominuotas Albano vyskupu, popiežiaus Bonifaco VIII kapelionas, nuo 1295 m. Kominžo vyskupas. Nuo 1297 m. Bordo arkivyskupas.

Popiežiumi vainikuotas Lione, dalyvaujant Prancūzijos karaliui Pilypui IV Gražiajam, pateko į jo politinę įtaką, pažadėjęs penkerius metus karaliaus iždui perleisti bažnyčios pajamas Prancūzijoje. Pirmasis popiežius, kuriam buvo uždėta tiara. Pagarsėjo nepotizmu, kardinolais paskyrė daug prancūzų. Iš 25 kardinolų kolegijos narių 11 buvo jo giminaičiai.

1309 m. įsikūrė Avinjone, tuo prasidėjo Avinjono nelaisvė.

1308 m. rugpjūčio 11 d. bulėje „Tepakyla Viešpats“ („Exsurgat deus“) išdėstė antrojo Kryžiaus žygio svarbiausius tikslus – užkariauti palankias vietas išpuoliams ir iš ten persekioti musulmonus bei pasirengti tolimesniems didelės apimties įsiveržimams. Pirmiausia nurodė atkirsti prekybos kelius Viduržemio jūroje, tikėdamasis perimti mamelukų prekybos kelius ir kartu įbauginti priešiškų pakrančių gyventojus[2].

1311-1312 m. sušaukė Vieno susirinkimą. Karaliaus spaudžiamas bule Vox in excelso 1312 m. panaikino tamplierių ordiną. Paskelbė reformų dekretus, vadinamasias Klementinas, kurios yra Vieno susirinkimo konstitucijų ir Klemenso dekretų rinkinys.

Siekdamas pagerinti misionierių rengimą Sorbonoje, Oksfordo, Bolonijos ir Salamankos universitetuose nurodė įsteigti graikų, hebrajų, arabų ir chaldėjų kalbų katedras. Rėmė Šventosios Romos imperijos imperatoriaus ir Vokietijos karaliaus Henriko VII politinius siekius įsitvirtinti Italijoje.[3]

Dantė „Dieviškojoje komedijoje“ jį pasiuntė į aštuntąjį pragaro ratą.

NuorodosKeisti

ŠaltiniaiKeisti

  1. Biographisch-Bibliographisches Kirchenlexikon
  2. A Military History of the Mediterranean Sea – Aspects of War, Diplomacy and Military Elites”, edited by Georgios Theotokis and Aysel Yildiz (Brill: Leiden, 2018)
  3. Algirdas JurevičiusKlemensas V. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006. 255 psl.
Romos katalikų bažnyčios titulai
Pirmtakas
Popiežius
Palaimintasis Benediktas XI
  Popiežius
Klemensas V

1305-1314
Įpėdinis
Popiežius
Jonas XXII