Bonifacas VIII
Bonifacas VIII (lot. Bonifatius VIII, tikr. Benedetto Caetani, 1235 m. sausio 23 d. Anagni – 1303 m. spalio 11 d. Roma) – Romos katalikų bažnyčios popiežius nuo 1294 m. gruodžio 24 d. iki mirties.
- Šis straipsnis apie Popiežių Bonifacą VIII. Apie kitus popiežius vardu Bonifacas skaitykite straipsnyje Popiežius Bonifacas. Apie kitas žodžio Bonifacas reikšmes skaitykite straipsnyje Bonifacas.
Bonifacas VIII lot. Bonifatius VIII | |
---|---|
193-asis Popiežius | |
Gimimo vardas | it. Benedetto Caetani |
Gimė | 1235 m. sausio 23 d. Florencija, Italija |
Mirė | 1303 m. spalio 11 d. (68 metai) |
Palaidotas (-a) | Šv. Petro bazilika, Roma |
Tautybė | italas |
Bonifaco VIII herbas | |
193-asis Popiežius | |
Išrinktas | 1294 m. gruodžio 24 d. |
Baigė | 1303 m. spalio 11 d. |
Pirmtakas | Šventasis Celestinas V |
Įpėdinis | Palaimintasis Benediktas XI |
Vikiteka | Bonifacas VIII |
Biografija
redaguotiKilęs iš turtingos Pizos langobardų Gaetanų šeimos. Studijavo teisę Todžio mokykloje, Bolonijos universitete, Paryžiuje ir Anglijoje. Abiejų teisių daktaras.
1265–1268 m. popiežiaus legatas Prancūzijoje, Anglijoje ir Sicilijoje. Nuo 1274 m. popiežiaus kurijos apaštališkasis notaras, nuo 1281 m. kardinolas. 1294 m. po trumpo Celestino V pontifikato prireikė net 10 dienų kol vėl susirinko 23 kardinolų konklava, kuri gruodžio 24 d. popiežiumi išrinko kardinolą Kaetanį. 1295 m. sausio 23 d. jis buvo konsekruotas popiežiumi Bonifacu VIII.
Bonifacas VIII aukščiausia idėja laikė Bažnyčios idėją ir stengėsi sustiprinti popiežiaus įtaką Neapolio karalystėje, Sicilijoje, Toskanoje, Vengrijoje, Lenkijoje. Nuolat konfliktavo su Prancūzijos karaliumi Pilypu IV Gražiuoju. 1296 m. apribojo karalių teises apmokestinti dvasininkus (bulė Clericis laicos, vėliau ją panaikino). 1297 m. kanonizavo Liudviką IX. 1302 m. bulėje Unam sanctam pagrindė popiežiaus viršenybę prieš visus valdovus.
1300-uosius paskelbė Bažnyčios jubiliejaus metais. Nuo tada tokie metai skelbiami kas šimtmetį. Paskelbė visuotinius atlaidus piligrimams, 1300 m. keliavusiems į Romą. Tarp jubiliejaus maldininkų buvo ir Dantė, kuris šį įvykį mini „Dieviškojoje komedijoje“.
Globojo mokslą ir menus. 1303 m. įkūrė Romos universitetą, jame įsteigė Archyvų skyrių. Praturtino Vatikano biblioteką, sudarė jos katalogą.[1]
Nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- A. Paravicini Bagliani. Bonifacio VIII. Torino, Einaudi, 2003 (ISBN 80-06-16005-2), RCS, Milano, 2006 (ISSN: 1129-08500);
- E. Duffy. La grande storia dei Papi. Milano, Mondadori, 2003, ISBN 88-04-49052-7;
- J. N. D. Kelly. Dizionario illustrato dei Papi. Oxford-New York, PIEMME, 2003;
- G. Piccinni. I mille anni del medioevo. Milano, B. Mondadori, 2000, ISBN 88-424-9355-4;
- P. Partner. Duemila anni di cristianesimo. Torino, Einaudi, 2003, ISBN 88-06-16647-6;
- Les registres de Boniface VIII (1294–1303). Parigi, ed. A. Thomas, M. Faucon, G. Digard e R. Fawtier, 1884–1939.
Išnašos
redaguoti- ↑ Bonifacas VIII. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 364 psl.
Romos katalikų bažnyčios vadovai | ||
---|---|---|
Pirmtakas Popiežius Šventasis Celestinas V |
Popiežius Bonifacas VIII 1294–1303 m. |
Įpėdinis Popiežius Palaimintasis Benediktas XI |