Avinjonas (pranc. Avignon) – miestas pietų Prancūzijoje, prie Ronos ir Diuranso upių santakos. Vokliūzo departamento sostinė. Su priemiesčiais 290,5 tūkst. gyventojų. Tekstilės (ypač šilko), metalo apdirbimo, maisto, avalynės pramonė.[2]

Avinjonas
pranc. Avignon
      
Avinjono senamiestis
Avinjonas
Avinjonas
43°56′54″ š. pl. 4°48′28″ r. ilg. / 43.94833°š. pl. 4.80778°r. ilg. / 43.94833; 4.80778 (Avinjonas)
Laiko juosta: (UTC+1)
------ vasaros: (UTC+2)
Valstybė Prancūzijos vėliava Prancūzija
Regionas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas Provansas-Alpės-Žydrasis Krantas
Departamentas Vokliūzas
Gyventojų (2020[1]) 91 729
Plotas 64,78 km²
Tankumas (2020[1]) 1 416 žm./km²
Altitudė 23 m
Vikiteka Avinjonas
Kirčiavimas Avinjònas
UNESCO vėliava UNESCO (angl.) (pranc.): 228

Miestas apsuptas dantytomis 3,12 m pločio sienomis su 30 bokštų, pastatytais 1349–1368 m. Avinjono miestas garsėja XIV a. popiežių rezidencija – Avinjono Popiežių rūmais (Palais des Papes). Mieste taip pat gausu ir kitų XII–XVII a. architektūros paminklų: Avinjono katedra (romaniškos architektūros, pastatyta XII a.), Šv. Petro bažnyčia, viduramžiškas Sen Benzė tiltas ir kt. Dėl savo istorinio paveldo miestas įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą. Iš visuomeninių pastatų išsiskiria rotušė su gotikiniu bokštu, pastatyta XIV a., arkivyskupo rūmai, ligoninė, teatras (1846 m.),[3] F. Petrarkos skulptūra, pastatyta 1874 m.

Istorija

redaguoti

Antikoje Avenio buvo galų genties kavarų sostinė, po Julijaus Cezario užkariavimų tapusi Romos kolonija. Viduramžiais, iširus Frankų valstybei, priklausė Provanso grafystei, o 1271 m. Avinjoną paveldėjo Prancūzijos valdovai. Nuo 1308 iki 1377 m. čia rezidavo 7 popiežiai, o iki 1408 m. čia buvo ir dviejų antipopiežių rezidencija, vėliau čia gyveno popiežiaus pasiuntiniai. 1348 m. popiežius Klemensas VI Avinjoną nupirko iš Neapolio kunigaikštienės ir Provanso grafienės. Nuo to laiko Avinjonas iki 1797 m. priklausė popiežiaus valstybei. Nuo 1303 m. iki 1791 m. čia veikė universitetas. Iki Prancūzijos revoliucijos čia veikė 20 vyrų ir 15 moterų vienuolynų. Revoliucijos metu daugelis jų pradėti naudoti kitais tikslais, dalis sugriauti.

 
Avinjono Popiežių rūmai

Šaltiniai

redaguoti
  1. [1]
  2. Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 10
  3. Avinjonas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. II (Arktis-Beketas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002