Kikapai

Kikapai
Kikapų indėnas 1904 m.
Gyventojų skaičius	~1240
Populiacija šalyse	Jungtinės Amerikos Valstijos ( Oklahoma,  Kanzasas,  Teksasas): 820  Meksika: 420
Kalba (-os)	anglų, ispanų, foksų
Vėliava
Religijos	prigimtinė tikyba, Indėnų Bažnyčia, krikščionybė (ypač katalikybė)
Giminingos etninės grupės	meskvokiai, saukiai, kiti algonkinai (odžibviai, kri, šoniai...)
Vikiteka:	Kikapai

Kikapai (sav. Kiikaapoa, Kiikaapoi, angl. Kickapoo, isp. Kikapú) – algonkinams priklausanti indėnų tauta, gyvenanti Jungtinėse Amerikos Valstijose (Oklahomoje ir Kanzase) bei Meksikoje (Koahuiloje), Vakarų Siera Madrės kalnų pašlaitėse. Populiacija – apie 1240 žmonių (kilmės – virš 3000). Vartoja foksų kalbos atmainą (algonkinų šeima), taip pat ispanų ir anglų (JAV) kalbas. Turi savitą skiemeninį raštą pa·pe·pi·po·. Dauguma yra Indėnų Bažnyčios nariai ar prisilaiko prigimtosios tikybos, kiti – krikščionys (daugiausia katalikai).

Pradžioje kikapai gyveno įprastose algonkinų žemėse dabartinio Viskonsino valstijos plote. XVIII a., spaudžiami baltųjų kolonizatorių, patraukė prie Misūrio upės. XIX a. dalis tautos persikėlė į Indėnų teritoriją (Oklahomą). 1850 m. likusieji kikapai sudarė sutartį su Meksikos valdžia ir, mainais už šiaurinių sienų apsaugą nuo komančių ir lipanų antpuolių, gavo žemes į pietus nuo Rio Grandės. XIX a. pab. jiems sudaryta rezervacija. Dabartiniai kikapai gana gerai išlaikę tradicinę kultūrą, kuri artimesnė Šiaurės rytų indėnų kultūroms nei Aridoamerikos kultūrai.

Tradiciniai verslai – medžioklė ir kaplinė-lydiminė žemdirbystė. Dabar verčiasi daugiausia gyvulininkyste (laiko galvijus, mulus, arklius), medžiokle (varovine elnių medžiokle), mažiau – kapline žemdirbyste (augina vaisius, riešutus, kukurūzus, pupeles, moliūgus, kviečius), rankiojimu, žvejyba (už rezervacijos ribų). Tradiciniai amatai – odos apdirbimas, medžio drožyba (piestų, šaukštų, lopšių, balnų gamyba), strėlių ir lankų gamyba (suvenyrai), audimu siauromis statmenomis staklėmis, pynimu iš šiaudų ir augalinio pluošto (dembliai, krepšiai, rankinės – puošti geometriniais raštais). JAV daug kikapų uždarbiauja ūkiuose.

Tradicinis žieminis būstas – apskritas kūgiškas vigvamas su 2 atraminiais stulpais, dengtas šiaudiniais dembliais; vasarinis namas – mažesnis vigvamas iš virbų, nendrių ir šiaudų, su priestatu virtuvei. Gyvenvietė padriko išdėstymo, apima virš 60 namų. Moterys vilki marškinius ilgomis rankovėmis bei ilgus suraukytus sijonus, mokasinus, šiaudines skrybėles, karolius, auskarus, žiedus, kabučius; vyrai – paprastai meksikietiškus rūbus, bet apeigų metu – tradicinius strėnraiščius, storas zomšines kojines, mokasinus, plunksninį galvos dangalą, spalvotą medvilninę striukę su ilgais siūlių atbrizgais.

Kikapų tradicinė šeima didžioji ir mažoji. Santuoka pradžioje parilokalinė, vėliau jaunavedžiai kuriasi atskirai. Pasitaiko daugpatystės atvejų. Bendruomenei vadovauja vadas ir senolių taryba. Kaimai pagal paprotį skirstomi į „baltąją“ ir „juodąją“ puses (senųjų brolijų liekana). Yra „šventųjų mazgų“ apeiginių globėjų draugijos.

Išlaikę mitologiją, tautosaką, tikėjimą dievu-sutvėrėju Kičichkiatu, ūkines apeigas (žaliojo kukurūzo ir lietaus šokius pritariant vandens būgnui), apeiginį žaidimą kamuoliu, kūno dažymą, protėvių pagerbimą. Pagrindinę metų šventę – Naujuosius metus – lydi įšventinimo apeigos, mirusiųjų paminėjimas, šuniukų aukojimas, šokiai su kaukėmis, naujosios ugnies įžiebimas.

Pagrindinės dabartinės kikapų gyvenamosios vietos:

• Kanzaso kikapų rezervacija (Brauno, Džeksono, Ačisono apygardos, pagr. gyvenvietė – Hortonas)
• Teksaso kikapų rezervacija (Maveriko apygarda, Ygl Paso apylinkės)
• Oklahomos kikapų rezervacija (Oklahomos, Potavatomio, Linkolno apygardos, pagr. gyvenvietė – Maklaudas)
• Meksikos kikapai gyvena daugiausia Koahuiloje, Muskiso savivaldybėje.

• 
  Kikapų būstas (Oklahoma, ~1880 m.)
• 
  Oklahomos kikapų vadas Babė Škitas (XIX a. pab.–XX a. pr.)
• 
  Kikapų indėnas iš Kanzaso (1974 m.)
• 
  Kikapų berniuko apeiginiai rūbai (Keretaro muziejus, Meksika)
• 
  Meksikos kikapai statosi tradicinį žiemos vigvamą