Algonkinų kalbos
| Algonkinų | |
| Paplitimas | JAV, Kanada |
|---|---|
| Kalbų skaičius | ~30 |
| Kilmė | algų algonkinų |
| Geografinis paplitimas | |
 | |
Algonkinų kalbos prieš europiečių atvykimą | |
| Klasifikacija | lygumų, vidurio, rytų |
Algonkinų kalbos – indėnų kalbų pošeimis (neretai laikoma kaip šeima), kurią sudaro algonkinų tautų vartojamos kalbos. Algonkinų kalbos kartu su dar keliomis smulkiomis kalbomis sudaro algų kalbų šeimą. Algonkinų kalbų arealas užima šiaurinę JAV Didžiųjų lygumų dalį, rytinę JAV pakrantę bei praktiškai visą Kanadą nuo Uolinių kalnų iki Labradoro. Tiesa, dabar didelė dalis kalbų išnykę, išlikusios sparčiai nyksta.
Spėjama, kad algonkinų prokalbė, iš kurios išsirutuliojo dabartinės algonkinų kalbos vartota prieš 2500–3000 m., bet jos protėvynė neaiški.
Iš algonkinų kalbų kilo daug dabar žymių vietovardžių (Čikaga, Masačusetsas, Otava, Konektikutas, Ilinojus, Mičiganas, Viskonsinas, Milvokis ir kt.), taip pat žodžiai mokasinas, skunkas, eskimas, oposumas, totemas, tomahaukas, vigvamas ir kt.
Sistematika redaguoti
Yra žinoma ~30 algonkinų kalbų. Jos dalijamos į 3 grupes – rytų, lygumų ir vidurio.
- Lygumų algonkinų kalbos
- juodakojų [bla]
- arapahų [arp]
- Gros Ventro [ats]†
- šajenų [chy]
- Vidurio algonkinų kalbos
- kri [cre]
- menominių [mez]
- odžibvių [oji]
- potavatomių [pot]
- kikapų (foksų, meskvakių) [sac, kic]
- šonių [sjw]
- majamių-ilinojų [mia]†
- rytų algonkinų kalbos
- mikmakų [mic]
- abenakių [aaq, abe]
- malesitų-pasamakvodžių [pqm]
- masačusetų [wam]
- naragansetų [xnt]†
- moheganų-pekotų [xpq]†
- kiripių [qyp]†
- mohikanų [mjy]†
- munsių [umu]
- unamių [unm]†
- nantikokų [nnt]†
- Karolinos algonkinų [crr, pmk, lmz]†
- pouhatanų [pim]†
- ečeminų [etc]†
- lupų kalba [xlo, xlb]†