Lopšys – supamas kūdikio guolis. Dažnai buvo statomas ar pakabinamas šalia motinos lovos.

Aukštaičių pastatomas lopšys, XX a. pr.
Pakabinamas pintinis žemaičių lopšys, XX a.
Pakabinamas suvalkiečių lopšys, XX a. pr.

Lietuvoje vartoti pakabinami ir pastatomi lopšiai. Labiau buvo išplitę pakabinamieji lopšiai. Jų buvo drobinių, pintinių ir lentinių. Pintiniai lopšiai buvo daromi iš karklo vytelių, eglės šakų ar pušies skalelių.

Kaime lopšiai naudoti iki XX a. vidurio, vėliau juos pakeitė vaikiškos lovelės ir fabrikiniai vežimėliai.[1]

LiteratūraKeisti

  • A. Andriuškevičius. Lietuvos valstiečių lopšių tipai XIX a.–XX a. I pusėje (I. Pakabinami lopšiai) // Lietuvos TSR MA darbai, A serija, 4 (45), 1973, p. 119–130.
  1. Vacys MiliusLopšys. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIII (Leo-Magazyn). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008