Šalnaoro temperatūros sumažėjimas iki neigiamos (nuo −1 iki −3 °C) vakare ir naktį, kai dieną temperatūra būna teigiama.

Po šalnos apšalusi žolė

Šalnų tipai redaguoti

Pagal kilmę šalna būna radiacinė, advekacinė ir mišrioji. Advekacinė šalna susidaro, atplūdus šaltam orui. Lietuvoje šių šalnų būna dažniausiai pavasarį, atslinkus arktinei oro masei.

Radiacinė šalna susidaro giedromis ir ramiomis naktimis, kai žemės paviršius intensyviai spinduliuoja šilumą.

Mišrioji šalna susidaro, atkeliavus šaltai oro masei, kuri dar papildomai atvėsta dėl šilumos išspinduliavimo į erdvę (radiacijos).

Pagal temperatūrą šalnos skirstomos į silpnas (-1, -2 °C), vidutines (-2, -3 °C) ir stiprias (iki -6 °C).

Šalnų būna dažniau ir jos didesnės reljefo įdubimuose (kur naktį suteka atvėsęs oras), laukymėse, kiemuose. Kalnų viršūnėse ir iškiliose vietose šalnos būna retai. Kartais uždarose daubose šalnų pasitaiko net vidurvasarį (pvz., 1964 m. rugpjūčio 7 d., Zarasų raj. arba 1971 m. rugpjūčio 22 d., Alytaus raj.).[1]

Lietuvoje pirmoji šalna pasirodo vidutiniškai spalio pirmoje pusėje (spalio 5–10 d.), paskutinė − gegužės pirmoje pusėje. Šaltais metais rudenį šalnų gali būti rugpjūčio pabaigoje, o pavasarį − dar ir birželio pradžioje.

Žemės ūkyje pavojingiausios vėlyvos pavasario šalnos: jos gali apšaldyti žydinčius vaismedžius, agurkus, pomidorus. Rudeninės šalnos pakenkia lauke ar šiltnamiuose auginamoms gėlėms (pvz., skaistažiedėms).

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

 
  1. Šalna. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 4 (Simno-Žvorūnė). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1988. // psl. 154