Juozapas Stanislovas Sapiega
|
Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais. |
| Juozapas Stanislovas Sapiega | |
|---|---|
| |
| Sapiegos | |
| |
| Herbas „Lis“ | |
| Gimė | 1708 m. sausio 16 d. Gdanskas |
| Mirė | 1754 m. gruodžio 4 d. (46 metai) Vilnius |
| Palaidotas (-a) | Vilniaus katedroje |
| Tėvas | Aleksandras Povilas Sapiega |
| Motina | Marija Kristina de Betiun |
 Vikiteka |
Juozapas Stanislovas Sapiega |
Juozapas Julijonas Stanislovas Sapiega (1708 m. sausio 16 d., Gdanskas – 1754 m. gruodžio 4 d., Vilnius) – LDK valstybinis ir bažnytinis veikėjas, Gniezno (1728–1732) ir Varšuvos kanauninkas (1730), Žemaitijos arkidiakonas (1733), Trakų rektorius (1739), Lietuvos didysis dvasinis referentas (1737–1754), Vilniaus vyskupas koadjutorius (1737–1754).
Biografija
redaguoti.jpg)
Kilo iš magnatų Sapiegų giminės Čereisko-Ružanų linijos, herbo „Lis“ savininkas, Lietuvos didžiojo maršalkos Aleksandro Povilo Sapiegos (1672–1734) ir Marijos Kristinos de Betiun (1677–1721) antrasis sūnus. Broliai – Kazimieras Leonas ir Mykolas Antanas.
Jo krikšto tėvu buvo Stanislovas Leščinskis.
Iki 1727 metų mokėsi jėzuitų kolegiume, Braneve, po to Švento Kryžiaus seminarijoje, Varšuvoje. 1729 m. balandžio 18 d. tapo ipodiakonu, 1730 m. kovo 5 d. buvo paskirtas Žemaitijos arkidiakonu. 1732 m. kovo 14 buvo įšventintas į diakonus, o tų pačių metų gegužės 8 d. – į kunigus.
1733 metais Juozapas Stanislovas Sapiega elekciniame seime palaikė Stanislovo Leščinskio kandidatūrą į Lenkijos karaliaus sostą, po jo atsižadėjimo išvažiavo kartu su juo į Gdanską ir Kionigsbergą. Jo paskyrimas Kameneco vyskupu nebuvo patvirtintas Šventojo Sosto. Lietuvos didžiojo kanclerio Jono Fredriko Sapiegos palaikymo dėka, Juozapas Stanislovas Sapiega buvo priimtas Lenkijos karaliaus Augusto III Vetino, nuo kurio 1737 metais gavo paskyrimą į Vilniaus vyskupo koadjutoriaus pareigas.
1740 metais kartu su broliu Mykolu Antanu gavo teises į savo giminaičių Aleksandro Mykolo ir Mykolo Ksavero globą, kuri paskatino aktyviau dalyvauti vyskupą politiniuose reikaluose. 1740–1742 metais dalyvavo turto ginčuose su Radvilomis.
Po didelio gaisro Vilniuje 1748 metais sukūrė naują Lietuvos sostinės planą, kad išvengti panašių nelaimių ateityje. Tačiau tas planas magistrato buvo atmestas dėl didelių išlaidų jo įgyvendinimui.
Surinko nuosavą biblioteką, perrašinėjo knygas, tyrė ir susistemino Sapiegų archyvus. 1753 metais Vilniaus akademijai įgijo teleskopą.
Mirė 1754 m. gruodžio 4 d. Vilniuje, buvo palaidotas Vilniaus katedroje.
Literatūra
redaguoti- Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. / рэд. Г. П. Пашкоў і інш. Т. 2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч. – Мінск: Беларуская Энцыклапедыя, 2005. – 788 с.: іл. ISBN 985-11-0378-0.