Aleksandras Povilas Sapiega

Aleksandras Povilas Sapiega (lenk. Aleksander Paweł Sapieha, 1672 m. rugsėjo 8 d. – 1734 m. sausio 4 d., Vilnius) – LDK valstybinis ir karinis veikėjas, Lietuvos didysis taurininkas (1692), Lietuvos dvaro maršalka (1692-1699) ir Lietuvos didysis maršalka (1699-1703, 17051708, 1713-1734).

Aleksandras Povilas Sapiega
Sapiegos
Herbas „Lis“
Herbas „Lis“
Gimė 1672 m. rugsėjo 8 d.
Mirė 1734 m. sausio 4 d. (61 metai)
Vilnius
Tėvas Kazimieras Jonas Sapiega
Motina Kristina Barbora Hlebavičiūtė
Sutuoktinis (-ė) Marija Kristina de Betiun
Vaikai Liudvika Marija Sapiegytė,
Kazimieras Leonas Sapiega,
Juozapas Stanislovas Sapiega,
Mykolas Antanas Sapiega,
Marija Sapiegytė
Žymūs apdovanojimai
Baltojo Erelio ordinas
Baltojo Erelio ordinas

Valdė Drują, Ikaznę, Sapieginę, Dubrovną ir kitas valdas.

Biografija redaguoti

Gimė LDK magnatų Sapiegų giminėje, Čereisko-Ružano šeimų linijos atstovas, gavęs herbą „Lis“. Jis buvo Lietuvos didžiojo etmono Kazimiero Jono Sapiegos (1638-1720) ir Kristinos Barboros Hlebavičiūtės jauniausiasis sūnus. Turėjo vyresnius brolius Jurgį Stanislovą Sapiegą ir Pranciškų Mykolą Sapiegą.

Jaunystėje mokėsi Branevo jezuitų kolegiume, po to tęsė mokslus Vakarų Europoje. 1685-1689 metais gyveno ir mokėsi Paryžiuje.

1689 metais Aleksandras Povilas Sapiega grįžo iš užsienio į gimtinę. 1692 metais dalyvavo Lenkijos karaliaus Jono Sobieskio karinėje kampanijoje Moldavijoje, už tai gavo Lietuvos didžiojo taurininko ir Lietuvos dvaro maršalkos pareigybes.

1697 metais, rinkimuose į karalystės sostą, Aleksandras Povilas Sapiega rėmė Prancūzijos princo Francua Lui de Konti kandidatūrą. Tačiau buvo išrinktas kitas pretendentas, Saksonijos kurfiurstas Augustas Stiprusis. Nepaisant to, 1699 metais Aleksandras gavo Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę.

1700 metų lapkritį, kaip Lietuvos didysis maršalka, Aleksandras Povilas Sapiega dalyvavo Valkininkų mūšyje, jame Sapiegos patyrė pralaimėjimą kitiems LDK bajorų pulkams, surinktiems iš Radvilų, Višnioveckių, Pacų ir Oginskių giminių interesus gynusių karių.

Šiaurės karo metu (1700-1721), Aleksandras Povilas Sapiega 1703 metais pasirinko Švedijos karaliaus Karolio XII pusę, palaikė pastarojo statytinį, Lenkijos karalių Stanislovą Leščinskį. 1705 metais Stanislovas Leščinskis jį dar kartą paskyrė Lietuvos didžiuoju maršalka. 1709 metais buvo išrinktas Lietuvos Tribunolo maršalka. Tačiau po Stanislovo Leščinskio nuvertimo iš sosto, sugrįžus į jį Augustui Stipriajam, Aleksandras Povilas Sapiega neteko Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybės. Jam teko pasitraukti į politinę opoziciją.

1713 metais ATR karalius Augustas Stiprusis sugrąžino Aleksandrui Sapiegai Lietuvos didžiojo maršalkos pareigybę, kurią jis užėmė iki pat savo mirties. 1715 metais gavo Baltojo erelio ordiną.

1734 metų sausio 4 d., 61-ų metų Lietuvos didysis maršalka Aleksandras Povilas Sapiega mirė Vilniuje.

Šeima ir vaikai redaguoti

 
Aleksandro Povilo Sapiegos ankapis

1691 metais vedė Mariją Kristiną de Betiun (16771721), Prancūzijos pasiuntinio Lenkijoje, markizo Pranciškaus Gastono de Betiuno (16381692) ir Liudvikos Marijos d’Arkjen (16381728), Lenkijos karalienės Marijos Kazimieros d’Arkjen giminaitės, Lietuvos didžiojo maršalkos ir Klecko ordinato Stanislovo Kazimiero Radvilos (16481690) našlės, dukterį. Vaikai:

Literatūra redaguoti

  • Анатоль Грыцкевіч, Сапегі // Вялікае княства Літоўскае: Энцыклапедыя. У 3 т. Т.2: Кадэцкі корпус – Яцкевіч / Рэдкал.: Г. П. Пашкоў (гал.рэд.) і інш.; Маст. З. Э. Герасімовіч. – Мн.: БелЭн, 2006. −792 с.: іл. С. 549. ISBN 985-11-0315-2, ISBN 985-11-0378-0 (т. 2)


Politinis postas
Prieš tai:
Jonas Dolskis
 
Lietuvos dvaro maršalka

16921699
Po to:
Jonušas Antanas Višnioveckis
Prieš tai:
Jonas Dolskis
 
Lietuvos didysis maršalka

1699-1703
Po to:
Martynas Valavičius