Julijus Slovackis

Julijus Slovackis
Juliusz Słowacki by Tytus Byczkowski.PNG
Slovackiai
Herbas „Leliva“
Herbas „Leliva“
Gimė 1809 m. rugsėjo 4 d.
Kremenecas, Ukraina
Mirė 1849 m. balandžio 3 d. (39 metai)
Paryžius
Tėvas Euzebijus Slovackis
Motina Salomėja Januševska Slovacka
Commons-logo.svg Vikiteka Julijus SlovackisVikiteka
Parašas
Autograph-JuliuszSlowacki.png

Julijus Slovackis (lenk. Juliusz Słowacki; 1809 m. rugsėjo 4 d. Kremenecas, Ukraina – 1849 m. balandžio 3 d. Paryžius) – vienas reikšmingiausių lenkų romantizmo periodo poetų, gimęs Ukrainoje.[1][2]

BiografijaKeisti

Julijus Slovackis gimė Salomėjos Januševskos ir Kremeneco licėjaus mokytojo literato Euzebijaus Slovackio (1772-1814 m.) šeimoje. Jo tėvas nuo 1811 m. buvo pakviestas dėstyti filologijos ir retorikos į Vilniaus universitetą, redagavo laikraštį „Kurier Litewski" („Lietuvos pasiuntinys").[3] 18111814 m. periodu Julijus Slovackis su šeima gyveno Vilniuje, Universitetui priklausančiame name. Jo tėvas netrukus 1814 m. mirė ir buvo palaidotas Rasų kapinėse. Po tėvo mirties motina su sūnumi sugrįžo į Kremenecą.[3][2]

Kai motina Salomėja Januševska [4] ištekėjo už Vilniaus universiteto medicinos profesoriaus Augusto Liudviko Bekiu, šeima 1818 m. persikėlė į Vilnių, gyveno Medicinos kolegijos name Pilies gatvėje.[5]

 
Epitafija Julijui Slovackiui Pilies gatvės kiemelyje

18191825 m. Julijus Slovackis lankė Vilniaus pirmąją berniukų gimnaziją, veikusią Universiteto patalpose.[3] 18251828 m. jis studijavo teisę Vilniaus universitete. Gyvendamas Vilniuje J.Slovackis susipažino su Adomu Mickevičium. J.Slovackio motina Vilniuje esančius namus buvo pavertusi literatūriniu salonu, kuriame rinkdavosi miesto inteligentai.[4] Studijų metais Slovackis lankydavosi Jašiūnų dvare. Baigęs studijas, 1829 metais Julijus Slovackis išvyko iš Vilniaus ir čia niekada nebesugrįžo.[3][2][6] J.Slovackis persikėlė į Varšuvą, tepagyvenęs pora metų, po 1831 m. sukilimo kaip diplomatinis Tautos vyriausybės kurjeris išvyko į Vokietiją. Vėliau gyveno Prancūzijoje, Šveicarijoje, Italijoje. Keliavo po Europos šais.[3][2][4]

Julijus Slovackis mirė Paryžiuje nuo džiovos ir buvo palaidotas Monmartro kapinėse.[3]1927 m. birželį poeto palaikai buvo pervežti į Krokuvą ir perlaidoti Vavelyje šalia Adomo Mickevičiaus.[3]

KūrybaKeisti

Julijus Slovackis priskiriamas „ukrainietiškajai" lenkų poezijos mokyklai, tačiau jis nevengė lietuviškų temų. J.Slovackis sukūrė dramą „Mindaugas" („Mindowie", 1829 m.), „Lietuvių legiono dainą" (1831 m.). Poemoje „Susimąstymo valanda" („Godzina mysli", 1833 m.) perteiktos Vilniaus laikotarpio romantiškos nuotaikos.[3] Julijaus Slovackio kūryba pamėgta tik gerokai po jo mirties. J.Slovackis sukūrė 13 dramų, apie 20 poemų, daugybę eilėraščių, kelias apysakas.[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Julijaus Slovackio biografija svetainėje „Vilnijos vartai.lt" [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 2,3 Julijaus Slovackio biografija Visuotinėje lietuvių enciklopedijoje [2]
  3. 3,0 3,1 3,2 3,3 3,4 3,5 3,6 3,7 Tomas Venclova. Vilniaus vardai. Vilnius: R. Paknio leidykla, 2017. ISBN 978-995-57367-21.
  4. 4,0 4,1 4,2 4,3 Antanas Rimvydas Čaplinskas. Vilniaus atminimo knyga. Mieste įamžintos asmenybės, Vilnius: Charibdė, 2011, ISBN 978-9955-739-36-4.
  5. Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. T. 1: Vilnius. – Vilnius, 1988, p., 203, 545.
  6. sudarytoja Aurelija Arlauskaitė. Jašiūnų dvaras – kultūros židinys, Vilniaus universiteto leidykla, 2016. ISBN 978-609-459-599-8.