Janis Jankovskis (latv. Jānis Jankovskis; 1876 m. vasario 7 d. Paislicės dvaras (latv. Poislīces muiža), dab. Panevėžio rajone, Lietuvoje1925 m. gruodžio 2 d. Rygoje, Latvijoje) – carinės Rusijos ir Latvijos Respublikos chirurgas ir pedagogas, visuomenės veikėjas.[1]

Biografija redaguoti

J.Jankovskis mokėsi Mintaujos gimnazijoje ir Rygos realinėje mokykloje. Studijavo mediciną Kijevo universitete, vėliau baigė Berlyno universitetą. Kurį laiką dirbo Sankt Peterburge, pas Karo medicinos akademijos profesorių A.Lebedevą, po to – Berlyne pas profesorius Senatorą ir Nagelį. 1910 m. Tartu universitete apgynė medicinos mokslų daktaro disertaciją apie vidaus organų sužalojimus.[2]

Pirmojo pasaulinio karo metu mobilizuotas į Rusijos kariuomenę. Tarnavo Latvijos šaulių divizijos karo ligoninės vedėju, ypač daug darbo turėjo per Mintaujos operaciją (latv. Ziemassvētku kaujas) 1916–1917 m.[3] Pasibaigus karui atsidūrė Cėsyse: šiame mieste 1918 m. įkūrė sanatoriją karo invalidams ir jai vadovavo.[4] Tais pačiais merais Rygoje įsteigė Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus organizacijos padalinį Latvijoje, buvo išrinktas vadovu. Jo iniciatyva 1921 m. Rygoje buvo atidaryta Gailestingųjų seserų mokykla (dabar Raudonojo Kryžiaus medicinos koledžas), 1922 m. – Kaulų tuberkuliozės sanatorija Krimuldoje.[5]

1922 m. paskirtas naujai įsteigto Latvijos universiteto Medicinos fakulteto Chirurgijos katedros pirmuoju vedėju. Jo asistentais dirbo (vėliau tapę žinomais šalies medikais) A.Neibergs, A.Mednis, J.Šulcas ir kt. J. Jankovskiui teko naujai organizuoti chirurgijos studijas Universitete, šia veikla užsiėmė iki pat mirties.[6] Palaidotas Rygos Meža kapinėse. 1927 m. atidengtas antkapinis paminklas (skulptorius Karlis Jansonas).[7]

Šaltiniai redaguoti