Homo erectus

Šiam straipsniui ar jo daliai reikia daugiau nuorodų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai įrašydami tinkamas išnašas ar nuorodas į patikimus šaltinius.

Stačiasis žmogus (Homo erectus) – išnykusi žmonių genties rūšis. Ar ši rūšis buvo tiesioginiai dabartinių žmonių protėviai, kol kas nėra aišku.

Homo erectus atstovai emigravo iš Afrikos ankstyvojo pleistoceno laikotarpiu prieš maždaug 2 mln metų ir pasiskirstė per didžiąją dalį Senojo pasaulio regiono, iki pat Pietryčių Azijos. 1,8 ir 1 mln. metų senumo palaikai buvo aptikti Afrikoje (pvz., Turkanos ežeras, Olduvajaus tarpeklis), Europoje (Gruzija, Ispanija), Indonezijoje (Trinilas, Sangiranas), Vietname, Kinijoje (Šaansi).

Homo erectus buvo vidutinio ūgio (vyrai – apie 180 cm, moterys – 155 cm), smegeninės talpa apie 1000 cm³ (700–1200 cm³), pačios smegenys, ypač kalbos sritys, artimesnės šiuolaikiniam žmogui; veido santykinis dydis mažesnis, negu Homo habilis, tačiau veidas prognatiškas; labiau išgaubtas kaukolės skliautas, dantų sandara artimesnė dabartiniam žmogui, tačiau apatinis žandikaulis dar be smakro kyšulio. Galūnių kaulai nesiskyrė nuo Homo sapiens, tik buvo stambesni ir su ryškesnėmis raumenų prisitvirtinimo vietomis. Lyginant su ankstesnėmis formomis, Homo erectus pasižymėjo smulkesniais dantimis, stambesnėmis smegenimis, didesniu ūgiu ir mažesniu lytiniu dimorfizmu. Ankstyvieji Homo erectus labai panašūs į vėlyvąsias Homo habilis formas.