Histidinas
| Histidinas | |
|---|---|
 
| |
| Sisteminis (IUPAC) pavadinimas | |
| 2-amino-3-(3H-imidazol-4-yl)propano rūgštis | |
| CAS numeris | 351-50-8 (D), 71-00-1 (L) |
| PubChem | 71083 (D), 6274 (L) |
| EINECS | 206–513-8 (D), 200-745-3 (L) |
| Cheminė formulė | C6 H9 N3 O2 |
| Molinė masė | 155.16 g mol−1 |
| SMILES | C1=C(NC=N1)CC(C(=O)O)N |
| Rūgštingumas (pKa) | 1.70 6.04 9.09 |
| Bazingumas (pKb) | |
| Valentingumas | |
| Fizinė informacija | |
| Tankis | |
| Išvaizda | |
| Lydymosi t° | 287 °C |
| Virimo t° | |
| Lūžio rodiklis (nD) | |
| Klampumas | |
| Tirpumas H2O | |
| Šiluminis laidumas | |
| log P | |
| Garavimo slėgis | |
| kH | |
| Kritinis santykinis drėgnumas | |
| Farmakokinetinė informacija | |
| Biotinkamumas | |
| Metabolizmas | |
| Pusamžis | |
| Pavojus | |
| MSDS | |
| ES klasifikacija | |
| NFPA 704 | |
| Žybsnio t° | |
| Užsiliepsnojimo t° | |
| R-frazės | |
| S-frazės | |
| LD50 | |
| Struktūra | |
| Kristalinė struktūra | |
| Molekulinė forma | |
| Dipolio momentas | |
| Simetrijos grupė | |
| Termochemija | |
| ΔfH |
|
| Giminingi junginiai | |
| Giminingi grupė | |
| Giminingi junginiai | |
| Giminingos grupės | |
Histidinas (His) – viena iš dvidešimties dažniausių aminorūgščių. Žmogaus organizmui histidinas yra nepakeičiama aminorūgštis.[1]
Histidino apykaita
redaguotiHistidino apykaita pradedama intramolekuliniu deamininimu veikiant histidazei. Susidariusi urokano rūgštis yra skaidoma dalyvaujant tetrahidrofolio rūgščiai (THFR). Skaidymo produktai – formil-THFR, amoniakas, gliutamatas. Histidinas yra pirminis vienanglių fragmentų donoras. Taip pat jis yra glikogeninė aminorūgštis.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Kopple, J D; Swendseid, M E (1975). „Evidence that histidine is an essential amino acid in normal and chronically uremic man“. Journal of Clinical Investigation. 55 (5): 881–91. doi:10.1172/JCI108016. PMC 301830. PMID 1123426.
|
Šis straipsnis apie chemiją yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |