Glikogenas
Glikogenas – polisacharidas (angliavandenis), kurį gyvūnų organizmai kaip energijos atsargas didžiąją dalį kaupia raumenyse ir apie 10 % kepenyse [1].
Glikogeno struktūra panaši į amilopektino, tačiau jis yra šakotesnis. Molekulinė masė siekia keletą milijonų Da. Glikogeno molekulėje yra vienas redukuojantysis galas ir daug neredukuojančiųjų.[2] Tai yra polimeras, sudarytas iš gliukozės liekanų, kuris gali būti suskaldytas į gliukozės molekules, kai reikia energijos. Dauguma liekanų yra sujungtos α-1,4-glikozidiniu ryšiu, o šakos sukuriamos α-1,6-glikozidiniu ryšiu.[3]
Glikogenas dar vadinamas gyvuliniu krakmolu: kaip augalai kaupia krakmolą, taip gyvūnai glikogeną kaupia kaip energijos atsargas. Energetiniu požiūriu, lyginant su triacilgliceroliais, glikogenas yra mažiau efektyvus: jį oksidavus gaunama 4,0 kcal/g, o triacilglicerolius – 9,2 kcal/g.[4]
Kraujyje trūkstant gliukozės, organizmas jos pasigamina skaidydamas glikogeną. Taip yra palaikomas tinkamas gliukozės lygis kraujyje.[3]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ ŠULČIUS, Algirdas. Organinė chemija. Vilnius: Alma littera, 2009, 187 p. ISBN 978-9955-38-341-3.
- ↑ Jurgis Kadziauskas. Biochemijos pagrindai. 2012 Vilnius
- ↑ 3,0 3,1 Berg JM, Tymoczko JL, Stryer L. Biochemistry. 5th edition. New York: W H Freeman; 2002. Chapter 21, Glycogen Metabolism. Available from: https://www.ncbi.nlm.nih.gov/books/NBK21190/
- ↑ Ira Blei & George Odian (2005-12-09), General, Organic, and Biochemistry: Connecting Chemistry to Your Life, W. H. Freeman, p. 573, ISBN 978-0-7167-4375-0