Gyvenimo ciklas

 NoFonti.svg  Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į šaltinius
(pažymėtas nuo 2020 m. lapkričio).

Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gyvenimo ciklas gyviesiems organizmams tęsiasi nuo jo susiformavimo, gimimo iki mirties, vykstant tam tikriems pokyčiams (pvz., metamorfozėms).

Augalai ir gyvūnai yra vadinami tam tikrais terminais, priklausomai nuo jų gyvenimo ciklo arba kurie apibrėžia atitinkamus gyvenimo ciklus. Gyvenimo ciklai kurių metu vyksta lytinis dauginimąsis ir keičiasi organizmo ploidiškumas yra skirstomi į diploidinius (2n), haploidinius (n) ir diplohaploidinius (gyvenimo ciklui būdingos abi 2n ir n stadijos).

Pagal gyvenimo trukmę:

  • Vienmečiai augalai – vegetacija trunka vienerius metus. Per šį laiką jie išauga iš sėklų, pražysta, užmezga vaisius, subrandina sėklas ir nunyksta.
  • Dvimečiai augalai – vegetacija trunka dvejus metus. Pirmaisiais metais jie išdygsta iš sėklų ir sukaupia maisto medžiagų, antraisiais metais išaugina žiedus, subrandina sėklas ir nunyksta (morka).
  • Daugiamečiai augalai – gyvena daugelį metų. Žolinių augalų antžeminės dalys nunyksta kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje, o kito pradžioje išauga nauji stiebai (pentinius). Sumedėjusių augalų (krūmų, medžių) ilgaamžiai stiebai auga kasmet ir gyvena daugelį metų.
  • Efemerai augalai gyvena labai trumpą laiką. Tokių augalų daugiausia aptinkama ten, kur didžiąją metų dalį arba keletą metų būna karšta ir sausa, o tinkamos augti sąlygos labai trumpos. Taigi jie turi greitai išaugti ir subrandinti sėklas. Tarp gyvūnų vieninteliai efemerai yra lašalai. Jų suaugėlių gyvenimas trunka nuo keleto minučių iki vienos dienos.

Daugiamečiai augalai dar skirstomi atsižvelgiant į lapų metimą:

  • Vasaržaliai – augalai, kurių lapai kiekvieno vegetacijos sezono pabaigoje netenka chlorofilo ir nukrenta.
  • Visžaliai – augalai, kurie, pasibaigus vegetacijos sezonui, lieka su lapais. Lapus jie keičia palaisniui.


Kaip gyvenimo ciklą apibūdinantys veiksniai:

Pagal lytinį dauginimąsi organizmai skirstomi į:

  • Haploidinius (n) - Vyrauja haploidinė gyvenimo stadija
  • Diploidinius (2n) - Vyrauja Diploidinė gyvenimo stadija
  • Diplohaploidinius (n ir 2n) - Kartos vyrauja pakaitomis, tai haploidinė, tai diploidinė.

Haploidinis gyvenimo ciklasKeisti

Haploidinis gyvenimo ciklas būdingas kai kuriems pirmuonims, žaliesiems ir raudoniesiems dumbliams bei grybams. Vianaląsčiuose organizmuose vystymąsis prasideda nuo haploidinės sporos, kuri atsiranda mejozės būdu iš zigotos. Kartais vienaląsčiai organizmai sudaro daug haploidinių palikuonių(n), kurie susilieja konjugacijos būdu ir jos metu susidaro diploidinė zigota(2n), kuri dalyjasi mejozės būdu. Daugialąsčiuose (dažniausiai augaluose) organizmuose sporos(n) dalyjasi mitotiškai ir suformuoja gametofitus(n) iš kurių vėliau susiformuoja zigota(2n). Tokie organizmai didžiąją savo gyvenimo dalį praleidžia būdami haploidiniais gametofitais(n) pvz.(dumblis Volvox).[1][2][3]

Diploidinis gyvenimo ciklasKeisti

Diploidinis gyvenimo ciklas būdingas daugialąsčiams organizmams. Šiam cikle zigotos(2n) dalyjasi mitotiškai po mejozės, sudarydamos diploidines ląsteles(2n). Šios ląstelės sudaro gametas(n), kurios taip pat gali dalintis mitotiškai (pvz., kai kurios mielių rušys). Gametos(n) susilieja ir sudaro zigotą(2n). Diploidiniuose organizmuose haploidinė stadija dažniausiai trunka labai trumpą laiką ir didžiąją gyvenimo dalį organizmai praleidžia diploidiniame cikle.

Diplo-Haploidinis gyvenimo ciklasKeisti

Būdingas samanoms (Bryophyta). Jos metu iš zigotos (2n) susidaro sporofitas (2n), kuriame mejozės būdu yra suformuojamoa sporos (2n). Iš sporų išauga protenema, kurios pumpurėliai išvysto gametofitą(n). Vyriški ir moteriški gametofitai (n) toliau dalijasi mitozės būdu, ši stadija yra dominuojanti. Po vyriškų(n) ir moteriškų (n) gametų susiliejimo susidaro zigota (2n)[4]

ŠaltiniaiKeisti

  1. https://ncert.nic.in/ncerts/l/kebo103.pdf
  2. https://books.google.lt/books?id=ee08AAAAIAAJ&pg=PA6&dq=haplontic&hl=en&sa=X&ved=2ahUKEwiejYHL-qftAhUlposKHac4D44QuwUwAXoECAMQBw#v=onepage&q=haplontic&f=false
  3. http://www.brainkart.com/article/Life-Cycle-Patterns-in-Plants_32863/
  4. Jukonienė I., 2003. Lietuvos kiminai ir žaliosios samanos. psl. 10-13 p