Gametofitas
Gametofitas – haploidinis individas, išsivystantis iš haploidinės ląstelės, kuri susidaro sporofito ląstelėms pasidalijus mejozės būdu. Augalų ir kai kurių dumblių lytinė karta. Šių kartų individai paprastai yra skirtingos sandaros ir visada skirtingai dauginasi.
Aukštesniųjų augalų tam tikroms sporofito ląstelėms pasidalijus mejozės būdu (tai paprastai vyksta sporangėse) susidaro haploidinės sporos, iš kurių vystosi haploidiniai gametofitai.
Gametofituose susidaro gametos (tam mejozės nebereikia, nes visas gametofitas yra haploidinis), kurioms apsivaisinus susidaro zigota, iš kurios išauga sporofitas. Jo vystymesi gametofitas tarnauja kaip maisto medžiagų šaltinis.
Įvairių augalų gametofitai redaguoti
Samanos. Gametofitas atstovauja lytinei kartai, vyrauja samanų gyvenimo cikle. Formuoja anteridžius ir archegones, įvykus apvaisinimui, išauga samanų sporofitas (sporogonas) – nelytinės kartos atstovas, dažnai neturi chlorofilo, įsitvirtina gametofito audiniuose.
- Kerpsamanės (kl. Marchantiopsida) – gametofitai dominuoja gyvenimo cikle, būna gniužuliški, dorsiventralūs arba stuomeniniai. Vyriškas gniužulas turi anteridioforą, moteriškas – archegonioforą. Juose atitinkamai formuojasi anteridžiai ir archegonės su lytinėmis ląstelėmis.
- Lapsamanės (kl. Bryopsida) – gametofitai dominuoja gyvenimo cikle, būna stuomeniniai, visada turi kauloidus ir filoidus. Archegonės ir anteridžiai dažniausiai susidaro pagrindinių kauloidų viršūnėse arba ant trumpų šoninių ūglių.
Sporiniai induočiai. Gyvenimo cikle vyrauja sporofitas, gametofitas skirtas lytiniam dauginimuisi.
- Pataisūnai (sk. Lycopodiophyta) – sporofitai yra vyraujanti karta. Gametofitai haploidiniai, dažniausiai smulkūs, požeminiai arba antžeminiai dariniai, kurie formuoja lytinio dauginimosi struktūras.
- Požeminiai gametofitai išsivysto per 3-8 metus, neturi chlorofilo, dažniausiai cilindro formos gumbeliai, kelių ar keliolikos milimetrų dydžio, sudaro simbiozę su grybais. Archegonės ir anteridžiai susidaro ant to paties gametofito, tačiau bręsta skirtingu laiku – taip siekiama išvengti savivaisos (lytiškai subręsta tik per 6-15 metų nuo sporų sudygimo).
- Antžeminiai gametofitai sudygsta ir subręsta per kelias dienas, būna autotrofiniai arba mikotrofiniai. Pasitaiko retai, daugiau yra požeminių gametofitų.[1]
- Asiūklūnai (sk. Equisetophyta) – gyvenimo cikle vyrauja makroskopiniai sporofitai, o gametofitai yra gniužuliški, autotrofiniai ir mikroskopiniai dariniai. Iš sporų išauga apie 1 cm dydžio, plokštelės pavidalo gametofitai, kurie prie dirvožemio tvirtinasi rizoidais. Archegonės formuojasi ties lamelių pagrindu, o anteridžiai – ant specializuotų išaugų. Gamtoje gametofitai aptinkami labai retai, dažniausiai dumblėtose vietose.
- Šertvūnai (sk. Polypodiophyta) – daugiamečiai sporofitai yra vyraujanti karta, nedideli gametofitai dažniausiai vadinami polaiškiais ir yra redukuoti, savarankiški. Polaiškiai vystosi iš haploidinių sporų, auga dirvos paviršiuje. Daugiausiai dvilyčiai, žalios spalvos, mikroskopiniai. Anteridžiai ir archegonės beveik visada vystosi skirtingose polaiškio brandos stadijose.
Plikasėkliai. Jų sporofitai yra savarankiški augalai, o gametofitai – nesavarankiški.
- Pušūnai (sk. Pinophyta) – gametofitai vystosi iš sporų, jie yra vienalyčiai, redukuoti. Moteriškieji gametofitai susidaro ir subręsta su sporofitais tiesiogiai susijusiuose sėklapradžiuose.[1] Vyriški gametofitai susidaro ir subręsta mikrosporangėse, jie neturi anteridžių, bet turi oro maišus, kurių pagalba gali lengviau plisti.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ 1,0 1,1 Naujalis, Jonas Remigijus; Meškauskaitė, Edita; Juzėnas, Sigitas; Meldžiukienė, Audronė. Botanikos praktikos darbai: archegoniniai ir žiediniai augalai : vadovėlis aukštųjų mokyklų biomedicinos mokslų studijų programų studentams. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 315 p. ISBN 9789955334781.