Gvinedo karalystė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Gvinedo karalystė (val. Teyrnas Gwynedd) – viena iš keltų viduramžių Velso karalysčių. Tradicinė Gvinedo teritorija – šalies šiaurės vakarai, tarp Divio ir Di upių ir aplink Snoudoniją (val. Yr Eryri), taip pat Anglesio (val. Ynys Môn) sala. Gvinedo valdovai, kaip antai Mailgunas ap Kadvalionas, Grifidas ap Livelinas, Ovainas Gvinedas, Livelinas ap Iorvertas ir Livelinas ap Grifidas, tradiciškai vaidino pagrindinį vaidmenį tarp Velso valdovų. Geografinės sąlygos, kaip kad nuošalios kalnuotos vietovės, trukdė Anglijos karaliams efektyviai taikyti užkariavimo politiką. Kunedo ap Ederno garbei Gvinedo karaliaus dinastija dažnai vadinama Kunedo dinastija, o vyriausia šaka, kurios ištakos prasideda nuo Anaraudo ap Rodri, vadinosi Aberfrau valdovų linija (nors jų sostinė ne visada buvo būtent Aberfrau).

Gvinedo karalystė
← V amžius – 1282 →
Vėliava Herbas
Location of
Sostinė	Deganuis, Aberfrau, Gart=Kelinas
Kalbos	valų kalba
Valdymo forma	monarchija
Era	viduramžiai

XIII аmžiaus pradžioje Livelinsas Didysis karalystės centru padarė regioną prie Airijos jūros nuo Bangoro iki Konvio: karališkoji rezidencija buvo įsikūrusi Gart-Keline ant Meno sąsiaurio kranto. Prieš Gart-Keliną, Anglesio krante, buvo svarbus prekybos uostas Lanvaisas.