Grigiškių pilkapynas

Grigiškių pilkapynas

Pilkapiai netoli dujotiekio trasos
Grigiškių pilkapynas
Grigiškių pilkapynas
Koordinatės
54°40′6″ š. pl. 25°6′56″ r. ilg. / 54.66833°š. pl. 25.11556°r. ilg. / 54.66833; 25.11556
Vieta Vilnius
Seniūnija Grigiškių seniūnija
Plotas 49 394 m²
Tirtas 1972 m., 1974-1977 m. m.
Registro Nr. 3512[1]

Grigiškių pilkapynas arba Naravų pilkapynas – pilkapynas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijoje, apie 0,5 km į rytus nuo Grigiškių, 0,3 km į pietus nuo Neries kairiojo kranto, miške, į šiaurės rytus nuo Grigiškių kapinių, viena dalis už dujotiekio trasos, kita dar tolėliau, už geležinkelio pylimo.

Tyrimai redaguoti

Vieno ha plote 1972 m. buvo išlikęs 61 pilkapis. Istorijos instituto archeologai 1972 ir 19741977 m. (tyrimų vadovė Ona Kuncienė) ištyrė 50 pilkapių, 19981999 m. – Jonas Stankus ištyrė dar 3 pilkapius. Pilkapiai paplokšti, pusrutulio formos, sampilai 8–12 m ir 20–25 m skersmens, iki 1,5 m aukščio. Mirusieji laidoti sudeginti su įkapėmis. V a. – VIII a. 25 pilkapiai su akmenų vainikais, ant jų pagrindo buvo 8–15 cm storio degėsių sluoksnis, juose palaidoti 1-5 sudeginti mirusieji. Šiuose pilkapiuose aptikta ir simbolinių kapų, kuriuose aptikta tik ginklų. VIII a. – X a. 15 pilkapių pagrindus supo 1–2 m pločio ir 0,5-0,8 m gylio grioviai, 10 pilkapių buvo be kapų.

Sampilai apipustyti, deformuoti, daugelyje iškastos duobės, dalis sampilų sunaikinta tiesiant Panerių-Grigiškių geležinkelį, dujotiekį, įrengiant Grigiškių kapines.

Vyrų kapuose rasta darbo įrankių (geležinių peilių, siauraašmenių pentinių kirvių, geležinių ylų), ginklų (geležinių įmovinių ir įtveriamųjų ietigalių, kovos kirvių, antskydžių), papuošalų (geležinių ir žalvarinių apyrankių storėjančiais galais, žiedų), diržų sagčių, lipdytų puodų, moterų kapuose – darbo įrankių (geležinių peilių, adatų, ylų, pjautuvų, molinių verpstukų), papuošalų (apgalvių, žalvarinių juostinių ir įvijinių žiedų, geležinė lankinė segė trikampe kojele, žalvarinių antkaklių, segių, žalvarinių juostinių apyrankių, žalvarinių įvijinių žiedų, diržų sagčių ir kt.). Pilkapyno radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. „Objekto Nr. 3512 išsamus aprašymas“. Lietuvos Respublikos kultūros vertybių registras.
  2. Jonas StankusGrigiškių pilkapynas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VII (Gorkai-Imermanas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005. 166 psl.