Gitėnų miškai
55°45′ š. pl. 24°33′ r. ilg. / 55.750°š. pl. 24.550°r. ilg. Gitėnų miškai – miškai Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į rytus nuo Panevėžio. Plotas 9450 ha, mišku apaugę 7980 ha.
Geografija redaguoti
Gitėnų miškai priklauso Panevėžio miškų urėdijai, Paežerio, Taruškų, Raguvėlės girininkijoms. Sudaro Gitėnų, Pajuosčio, Paežerio, Rekstino ir Teresdvario miškai. Miškų šiaurinėje dalyje yra Gailių durpynas. Masyvą kerta geležinkelio linijos Panevėžys – Rokiškis ir Aukštaitijos siaurasis geležinkelis.
Gitėnų miškų šiaurinėje dalyje teka reguliuoti Lėvens intakai Ramunis, Gieglaitis, Geležė, pietvakarinėje – Juostos intakai Sėliupis, Taruškų upelis. Diduma miško nusausinta. Paviršius lygus, pelkėtas.
Medynai redaguoti
Augavietės nederlingos, derlingos ir labai derlingos laikinai užmirkusios, vietomis užmirkusios ir pelkinės. Valstybinės reikšmės miškų 68 %. 97 % miškų yra ūkiniai, 1 % apsauginiai, 2 % spec, paskirties. Kultūrinės kilmės medynų 10 %: beržynų ir eglynų yra po 33 %, pušynų 18 %, juodalksnynų 7 %, uosynų ir drebulynų po 3 %, ąžuolynų 2 %, baltalksnynų 1 %. Jaunuolynai sudaro 25 %, pusamžiai medynai 32 %, bręstantys 19 %, brandūs 24 %. Medynų vidutinis amžius 55 m., bonitetas 1,8, skalsumas 0,7, tūris 194 m³/ha.
Yra stambiųjų kanopinių žvėrių, juodųjų gandrų, erelių rėksnių, vištvanagių, tetervinų, baltnugarių genių, iš augalų – stačiųjų atgirių, dėmėtųjų gegūnių.
Istorija redaguoti
1944–1947 m. Gitėnų miškuose veikė Lietuvos partizanų būriai: Gitėnų miške Vyčio apygardos būrys, Teresdvario miške – Algimanto apygardos du būriai, Rekstino miške – Algimanto apygardos būrys.[1]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Algirdas Brukas, Dalius Žygelis. Gitėnų miškai. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 712 psl.