Gina Lollobrigida

Gina Lollobrigida



Tikras vardas	Luigina Lollobrigida

Gimė	1927 m. liepos 4 d. Subjakas, Italija
Mirė	2023 m. sausio 16 d. (95 metai) Roma, Italija

Šalis	Italija








Žymesni vaidmenys
Esmeralda „The Hunchback of Notre Dame“ (1956) Šebos karalienė „Solomon and Sheba“ (1959)
Apdovanojimai
Auksinis gaublys (1961) David di Donatello (1956, 1963, 1969) Prancūzijos legiono garbės ordinas Ordinas už nuopelnus Italijos Respublikai

Džina Lolobridžida (it. Gina Lollobrigida, 1927 m. liepos 4 d. – 2023 m. sausio 16 d.^[1]) – viena žinomiausių XX a. šeštojo ir septintojo dešimtmečių Europos kino aktorių, vėliau tapusi fotomenininke ir skulptore. 2018 m. Holivudo šlovės alėjoje buvo atidengta jos vardo žvaigždė.

Biografija redaguoti

Džina gimė Subjake ir buvo viena iš keturių baldų fabriko savininko bei jo žmonos dukterų. Po Antrojo pasaulinio karo šeimai persikėlus į Romos priemiestį, ji ėmė mokytis aktorystės, vokalo bei dailės pamokas ir uždarbiauti gatvėse kaip šaržų ir karikatūrų dailininkė. Aktoryste pradžioje ji nesidomėjo, tačiau išmėginti jėgas įkalbėjo motina. Keli epizodiniai vaidmenys kine Džiną privertė apsigalvoti ir rimčiau siekti karjeros šioje srityje. Be to, ji dalyvavo keliuose grožio konkursuose, o 1947 m. „Mis Italija“ užėmė 3 vietą (pirmąją vietą konkurse užėmė vėliau taip pat aktore tapusi Lucia Bose).

Po keleto sėkmingų vaidmenų Italijoje, 1950 m. ji sulaukė režisieriaus Howard Hughes kvietimo atvykti į Holivudą, tačiau nusprendė likti gimtinėje ir vaidino amerikiečių juostose tik tada, kai šios buvo filmuojamos Europoje. Be Italijos, ji taip pat sėkmingai vaidino Prancūzijoje sukurtuose filmuose („Fanfan la Tulipe“, „Le Grand Jeu“). 1953 m. Džina pirmą kartą buvo nominuota BAFTA apdovanojimui.

1949 m.

1953 m. pasirodęs filmas „Beat the Devil“ tapo pirmuoju plačiai žinomu Džinos filmu, sukurtu anglų kalba – režisierius John Huston juostą kūrė Italijoje, o joje taip pat vaidino Humphrey Bogart ir Jennifer Jones. 1955 m. ji gavo pirmąjį David di Donatello apdovanojimą, o vaidmenų sąrašą papildė tokie darbai kaip „Crossed Swords“ (kartu su Errol Flynn, 1954 m.), „The World’s Most Beautiful Woman“ apie operos dainininkę Lina Cavalieri (1955 m.), „Trapeze“ (su Tony Curtis ir Burt Lancaster, 1956 m.) ir „The Hunchback of Notre Dame“ (su Anthony Quinn, 1956 m.).

1959 m. jos partneriais juostoje „The Law“ buvo Yves Montand ir Marcello Mastroianni, filme „Never So Few“ – Frank Sinatra, o „Solomon and Sheba“ – Yul Brynner. 1961 m. Džina pelnė Auksinį gaublį už vaidmenį filme „Come September“, o 1964 m. kartu su Sean Connery vaidino trileryje „Woman of Straw“.

1973 m. ji buvo Maskvos kino festivalio žiuri nare.^[2] Tuo metu Džina ėmė sulaukti vis mažiau kvietimų filmuotis ir persiorientavo į darbą televizijoje, kur tarp jos vaidmenų buvo ir serialas „Falcon Crest“. Vaidmuo, kurį ji atliko, buvo sukurtas specialiai Sophia Loren, tačiau ši jo atsisakė. Iš kino ir televizijos Džina galutinai pasitraukė 1997 m.

8 dešimtmetyje ji susidomėjo fotografija ir šioje srityje sulaukė pasisekimo, dažniausiai įamžindama kitus aktorius. 1973 m. buvo išleistas nuotraukų albumas „Italia Mia“. Tuo pat metu jai pavyko gauti interviu iš Kubos komunistų lyderio Fidelio Kastro, kas buvo tikra sensacija.

1986 m. Džina buvo Berlyno kino festivalio žiuri nare.^[3] 1992 m. jos skulptūra „Gyvenimas kartu“ buvo demonstruojama Pasaulinėje parodoje Sevilijoje. 1999 m. ji nesėkmingai dalyvavo rinkimuose į Europos parlamentą.

Asmeninis gyvenimas redaguoti

1949–1971 m. Džina buvo ištekėjusi už slovėno psichologo Milko Škofič, sėkmingai klostantis karjerai tapusiu jos vadybininku. Jie susilaukė sūnaus Andrea Milko jaunesniojo (g. 1957), o 1960 m. persikėlė iš Italijos į Kanadą, Torontą.^[4] 1979 m. buvęs vyras žuvo autoavarijoje.

Džina taip pat buvo susižadėjusi su nekilnojamo turto magnatu iš Niujorko George Kaufman, o 2006 m. – su ispanų verslininku Javier Rigau y Rafols, kuris tuo metu buvo jaunesnis net 45 metais.