Šebos karalienė (hebr.מַלְכַּת שְׁבָא‎‏‎ = Malkaṯ Šəḇāʾ) – Senojo Testamento veikėja, legendinė Šebos karalystės, buvusios pietinėje Arabijoje ir gyvavusios VIII a. pr. m. e. – IV m. e. a., valdovė.[1]

Saliamonas ir Šebos karalienė (dailininkas Giovanni De Min)

Pirmosios Karalių knygos 10 skyriuje minima, kad Šebos karalienė atvykusi išbandyti Saliamono sunkiais klausimais. Karalienė į Jeruzalę atkeliavusi su didžiule palyda, su kupranugariais, apkrautais kvepalais, daugybe aukso ir brangakmeniais. Saliamonas į visus Šebos karalienės klausimus atsakęs. Tuomet ji apdovanojusi Izraelio karalių šimtu dvidešimčia talentų aukso, gausybe kvepalų ir brangakmenių. Saliamonas davęs Šebos karalienei visa, ko ši norėjusi ir prašiusi.[2]

Naujajame Testamente, Evangelijos pagal Matą 12, 42, ši valdovė įvardijama „Pietų karaliene“, pateikiama kaip pavyzdys nenorintiems klausytis Jėzaus Kristaus pamokymų, nes pati keliavusi mokytis pas Saliamoną.[1]

Šebos karalienė minima ir musulmonų legendose, kur įvardijama Bilkis.[1] Etiopų legendose – imperatorių Saliamonidų dinastijos pradininkė (drauge su Saliamonu).[1]

Išnašos

redaguoti
  1. 1,0 1,1 1,2 1,3 Religijotyros žodynas. – Vilnius: Mintis, 1991, 335 psl.
  2. 1 Kar 10. ŠVENTASIS RAŠTAS. Senasis ir Naujasis Testamentas. – Vilnius: Lietuvos Katalikų Vyskupų Konferencija, 1998.