Giluičių piliakalnis

Giluičių piliakalnis
[[Image:|250px]]
Giluičių piliakalnis
Giluičių piliakalnis
Koordinatės
54°22′18″ š. pl. 23°35′49.6″ r. ilg. / 54.37167°š. pl. 23.597111°r. ilg. / 54.37167; 23.597111
Vieta Alytaus rajono savivaldybė
Seniūnija Simno seniūnija
Aukštis 10 m
Plotas 12x15
Priešpilis gyvenvietė
Naudotas I tūkstantmetis
Žvalgytas 1954
Tirtas 1983 m.
Registro Nr. AR1615/22625, 16273, 22626/A91K1P

Giluičių piliakalnis ir gyvenvietėpiliakalnis ir gyvenvietė (unikalus objekto MC kodas 22626) Alytaus rajono savivaldybės Giluičių kaime, Simno seniūnija 1,7 km į pietvakarius nuo Giluičio ežero, Kriaušio upelio kairiajame krante. Respublikinės reikšmės archeologinis paminklas. Pasiekiamas iš plento SimnasKalvarija Giluičių sankryžoje pasukus į kairę pietuosna link Šarkiškių, už 950 m – į kairę ir 250 m link sodybos – yra 100 m į šiaurės rytus nuo jos.

Piliakalnis redaguoti

Iš šiaurės rytų ir pietų piliakalnį juosia upelio slėnis. Šlaitai statūs, apie 10 m aukščio. Viršūnės aikštelė 12–15 m skersmens, jos vakarinį kraštą juosia 4 m aukščio pylimas. Į vakarus ir šiaurės vakarus nuo piliakalnio yra senovinės gyvenvietės liekanų.

Tyrimai redaguoti

1954 m. piliakalnį žvalgė Istorijos institutas. Radinius saugo Lietuvos nacionalinis muziejus.[1] 1983 m. Alytaus kraštotyros muziejus ištyrė (vadovas Eugenijus Svetikas) 65 m² senovinės gyvenvietės plotą, rado I tūkstantmečio 0,2-1,3 m storio kultūrinį sluoksnį. Rasta degėsių, apdegusio molio, akmenų grindinys, lipdytinės grublėtu ir gludintu paviršiumi keramikos. Gyvenvietėje gyventa pirmajame mūsų eros tūkstantmetyje. Radinius saugo Alytaus kraštotyros muziejus.[2]

Aplinkiniai piliakalniai

  Liudvinavo piliakalnis 19 km Bambininkų piliakalnis 6 km Kieliško piliakalnis 22 km  
Lakinskų piliakalnis 18 km
     
     
     
Aniškio piliakalnis 18 km
Atesninkų piliakalnis 2,5 km Verstaminų IV piliakalnis 9 km Papėčių piliakalnis 14 km
Kaukų piliakalnis 12 km

Pastaba:
Norėdami pamatyti Vikipedijoje aprašytų gyvenviečių ir kultūros paveldo objektų žemėlapį paspauskite prie koordinačių esančią Žemės ikoną

Šaltiniai redaguoti

  1. Lietuvos TSR archeologijos atlasas, II Piliakalniai, Vilnius, Mintis, 1975 m. t. 2 p. 64 (Nr. 212)
  2. Eugenijus SvetikasGiluičių piliakalnis. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. VI (Fau-Goris). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 657 psl.

Literatūra redaguoti

  • Eugenijus Svetikas. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai. – Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. V., 1984.
  • Juozapas Radziukynas. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva. 1909, p. 8.
  • Lietuvos TSR archeologijos atlasas. V. 1975. T. 2.
  • Kultūros paminklų enciklopedija. V. 1998. T. 2.
  • Lietuvos Respublikos istorijos ir kultūros paminklų sąrašas, V.,1993, p. 31
  • Petras Tarasenka. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius. 1997, p. 26–27.

Nuorodos redaguoti