Gibė

Šiam straipsniui ar jo daliai trūksta išnašų į patikimus šaltinius. Jūs galite padėti Vikipedijai pridėdami tinkamas išnašas su šaltiniais.

Etiopijos istorinis regionas: Gibė
Šalis	Pietinių tautų ir tautybių regionas
Tautos	sidamai, oromo, kt.

Gibė (gezas: ???) – istorinis Etiopijos regionas pietvakarinėje šalies dalyje. Jis yra dabartinio Pietinių tautų ir tautybių regiono šiaurėje ir dalyje Oromijos regiono.

Geografija ir tautos

Regione paplitusios omotinės kalbos

Šiaurėje nuo regiono yra istoriniai regionai Šeba ir Velega. Rytuose regiono natūrali riba buvo ilga ežerų grandinė, kuri per visą istoriją užtvėrė teritoriją nuo priešų antpuolių. Vakaruose ir pietuose regiono ribos neaiškios, jis siekiasi su daugybės smulkių tautelių gyvenamomis sritimis.

Čia svarbiausios upės yra Omo ir Gibė bei Godžebas, kurios skaido regioną į keletą dalių. Regionas yra apgyvendintas įvairių tautų, kurių dauguma kalba omotinėmis kalbomis.

Regionui būdinga tai, kad čia auga tropiniai miškai, kuriuose gyvena Afrikinė civeta, naudojama muskuso gamybai. Čia taip pat labai tinkamos sąlygos auginti kavą. Viena pagrindinių žemės ūkio kultūrų yra netikrasis bananas ensete.

Istorija

Etiopijos pietvakarinė dalis. Gibės regiono valstybės žymimos pariebintu šriftu

Šis regionas buvo toli į pietus nuo Etiopijos imperijos centrų, kas lėmė jo vėlyvą įsitraukimą į Etiopijos civilizaciją. Iki XV a., veikiant aukštesniai Etiopijos kultūrai, vietos tautos sukūrė daug smulkių valstybėlių. Svarbiausia jų kūrėja buvo sidamų tauta ir kai kurios kitos. Tos valstybėlės buvo: Kafa, Hadija, Džandžeras, Inarėja, Velaita ir kt. Jos mokėjo duoklę Etiopijos imperatoriui.

XV a. II pusėje Oromo migracijos laikais šios sritys buvo užimtos oromo, kurie sunaikino Hadiją, izoliavo Džandžerą ir nusiaubė Kaffą bei Inarėją. Oromo perėmė vietos papročius ir ėmė kurti savo smulkias valstybėles. Kiekviena tokių valstybių buvo apsupta ilgų užtvarų (tvorų), kurios driekdavosi myliomis. Tarp atskirų valstybių egzistavo neutralios zonos, vadinamos moga, o į valstybes buvo patenkama per specialius vartus kella, kur buvo imami mokesčiai. Valstybių valdovai buvo tituluojami moti. Valstybėlės gyveno iš prekybos. Pagrindinės prekės buvo auksas, civetų muskusas, kava ir vergai.

Svarbiausios oromo naujai sukurtos valstybės buvo:

• Gera valdovo titulas – moti
• Goma įkurta 1800 m., valdovo titulas – moti
• Garo (arba Bošas), įkurta 1567 m., valdovo titulas – tatu
• Guma įkurta XVIII a. pab., valdovo titulas – moti
• Džandžeras įkurta XV a., valdovo titulas – koynab
• Džima įkurta apie 1790 m., valdovo titulas – moti
• Kafa kaip imperija įkurta apie 1700 m., valdovo titulas – kafi Atio
• Limu-Enarėja įkurta 1450 m., valdovo titulas – supera
• Velaita įkurta apie 1250 m., valdovo titulas – kava

Dauguma vietos valstybėlių buvo prijungtos prie Etiopijos imperijos 1886–1900 m., valdant imperatoriui Menelikui II. Paskutinioji, 1932 m. nepriklausomybės neteko Džima, kuri išsaugojo laisvę iki savo valdovo Abba Jifar II mirties.

1936 m. Etiopiją prijungus prie Italijos Rytų Afrikos, Gibės regionas priskirtas Gala-Sidamo provincijai. Etiopijai iškovojus nepriklausomybę, po 1942 m. administracinių reformų regione suformuotos kelios provincijos: Kaffa provincija, Gamu-Gofa provincija ir Sidamo provincija. Po 1995 m. administracinės reformos provincijos sujungtos, ir teritorijos padalintos tarp Pietinių tautų ir tautybių regiono (pati šiauriausia jo dalis) ir Oromijos regiono.