Muskusas – stipraus kvapo riebalinga medžiaga, išskiriama kai kurių rūšių gyvūnų patinų liaukų. Medžiaga panaši į medų, rausvo atspalvio. Laikui bėgant kietėja ir tampa juoda. Muskusu gyvūnai žymi užimamą teritoriją, lytį, pasirengimą poruotis, vandens žinduoliai juo tepa kailį. Muskusą sudaro daugiausia makrocikliniai ketonai (muskonas, cibetonas, dihidrocibetonas).[1]

Muskusą išskiriantys gyvūnai: kabargos, avijaučiai, kurmėnai, ondatros, bebrai, krokodilai, vėžliai, viveros. Be to, panašų kvapą skleidžia ir kai kurių augalų (vaistinės šventagaršvės, muskusinio hibisko) eteriniai aliejai.

Muskusas naudojamas tibetiečių, kinų tradicinėje medicinoje, taip pat dėl stipraus kvapo naudojamas parfumerijoje. Seniau muskuso gavybai masiškai medžiotos kabargos, dabar muskuso kvapas išgaunamas iš sintetinių medžiagų (pvz., 4‑tret‑butil‑3‑metoksi‑2,6‑dinitrotoluenas – ambros muskusas).[2]

Šaltiniai redaguoti

  1. Мускус,Большая советская энциклопедия, T. XVII (Моршин—Никиш). – Москва: Советская энциклопедия, 1974
  2. Vincas Būda, Regina Mudėnienė. Muskusas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XIV (Magdalena-México). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2008