Sidamai
| Sidamai | |
|---|---|
 | |
| Gyventojų skaičius | ~3 mln. |
| Populiacija šalyse |  Etiopija
|
| Kalba (-os) | sidamų kalba |
| Religijos | krikščionybė (protestantai) |
| Giminingos etninės grupės | guragiai, oromai, velaitai |
 Vikiteka: |
Sidamai |
Sidamai (gez. ሲዳማ = sidama) – tautų grupė gyvenanti Afrikoje, pietų Etiopijoje (Pietinių tautų, tautybių ir žmonių regiono rytuose, Sidamų zonoje).[1] Sudaro tikrieji sidamai, darasai, kambatai, hadijai, alabai, tambarai ir kt. Bendra populiacija – 3 mln. žmonių (2007 m.), ir sudaro trečią didžiausią tautą Etiopijoje. Kalba sidamų kalba, kuri priklauso kušitų grupei. Taip pat vartoja amherų kalbą. Dauguma yra krikščionys (protestantai), apie 15% išpažįsta vietinius tikėjimus.
Istorija redaguoti
Sidamai seniausiais laikais gyveno šiauriau dabartinių teritorijų. Savo politinius junginius sukūrė bent jau nuo IX a., tačiau kadangi tauta neperėmė rašto sistemos, jų istorija yra menkai fiksuota ir žinoma. Jų valstybėlės tarpusavyje jungėsi į laisvą konfederaciją. Neretai juos valdė musulmoniški sultonatai, tokie kaip Ifatas, tačiau jie išlaikė savo vietinius tikėjimus. XVI a. vykusių oromų migracijų metu sidamai buvo išstumti į pietus, kur dabar ir gyvena.
XIX a. II pusėje Etiopijos imperatorius Menelikas II prijungė sidamų žemes prie Etiopijos imperijos. Italų valdymo laikais krašte veikė misionieriai. Ilganiui sidamai perėmė krikščionybę ir dauguma tapo protestantais. Sidamų žemės buvo administruojamos kaip Galų-sidamų provincija, iš kurios vėliau atskirta Sidamų provincija. Tik XX a. II pusėje sidamų kraštuose įkurtos mokyklos, kas šiek tiek padidino šios tautos išsilavinimą ir raštingumą. Nepaisant to, sidamai lieka viena neraštingiausių Etiopijos tautų.
1991 m. sidamams, kartu su kultūriškai giminingais gedeo ir burdžiais, buvo pažadėta savotiška autonomija, sukuriant atskirą jų administracinį regioną. Galiausiai tai nebuvo padaryta, ir sidamų žemės kartu su ~40 smulkesnių tautų buvo sujungtos į daugiaetninį Pietinių tautų, tautybių ir žmonių regioną. Tai skatina sidamų nepasitenkinimą.
Kultūra redaguoti
Sidamų ūkis yra pagrįstas žemdirbyste. Vienas pagrindinių javų yra ensetė. Kadangi jų gyvenamos žemės yra puikiai tinkamos kavos auginimui, kava šuo metu sudaro sidamų regiono ekonomikos pagrindą: pagal kavos produkciją Etiopijoje sidamai nusileidžia tik oromams.
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Sidamai (sidama, sidamo). Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXI (Sam–Skl). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2012. 579 psl.