Fluoras

Fluoras (F)

Periodinė grupė	Halogenas
Atomo numeris	9
Išvaizda	žalsvai gelsvo atspalvio dujos
Atomo savybės
Atominė masė (Molinė masė)	18,9984032(5) а.m.v. (g/mol)
Atomo spindulys	57 pm
Jonizacijos energija (pirmas elektronas)	1681 kJ/mol (eV)
Elektronų konfigūracija	1s² 2s² 2p⁵
Cheminės savybės
Kovalentinis spindulys	72 pm
Jono spindulys	? pm
Elektroneigiamumas	3,98 (pagal Polingą)
Elektrodo potencialas	?
Oksidacijos laipsniai	-1
Termodinaminės savybės
Tankis	1,696 g/cm³
Šiluminė talpa	31,304 J/(K·mol)
Šiluminis laidumas	0,0279 W/(m·K)
Lydymosi temperatūra	53,55 K
Lydymosi šiluma	0,26 kJ/mol
Virimo temperatūra	85 K
Garavimo šiluma	3,2698 kJ/mol
Molinis tūris	11,20 cm³/mol
Kristalinė gardelė
Kristalinė gardelė	kubinė
Gardelės periodas	? Å

Fluoras – cheminis periodinės elementų lentelės elementas, žymimas F (lot. fluorum), eilės numeris 9. Tai nuodingos halogeninės dujos, chemiškai pats aktyviausias ir didžiausio elektroneigiamumo elementas. Gryno pavidalo labai pavojingas, gali sukelti rimtus nudegimus.

Pirmą kartą aprašytas kalcio fluorido formoje 1529 metais, kai Georgius Agricola panaudojo šią cheminę medžiagą metalų ir mineralų lydymui. Pirmasis 1886 m. fluorą izoliavo Henri Moissan, už tai 1906 metais apdovanotas Nobelio chemijos premija.

Fluoro junginiai buvo žinomi nuo XIX a pradžios, bet niekam nepavyko surasti cheminės reakcijos, tinkamos išskirti laisvą fluorą, F2. Tik 1886 m H. Moissan’ui pavyko pagaminti F2(d) elektrolizės būdu. Jis elektrolizavo HF tirpalą išlydytame KHF2 (vandenilio difluorido jone egzistuoja stipri vandenilinė jungtis tarp H+ ir dviejų F- jonų, [F-H-F]-). Iki šiol Moissan’o metodas yra vienintelis pramoninis F2 gamybos metodas.

Fluoras sudaro apie 0,054 % Žemės plutos masės.^[1]

Pavadinimo kilmė redaguoti

Fluoras pavadintas pagal žymiausią mineralą, iš kurio šis elementas išgaunamas – fluoritą. Lydomas šis mineralas tampa labai skystas (lot. fluere – tekėti).

Fluoro mineralai redaguoti

Fluoro mineralai yra šie:^[2]

fluoritas CaF₂
kriolitas
fluorapatitas
chloro – halitas NaCl
silvinas KCl

Panaudojimas redaguoti

Naudojamas polimerų gamybai. Teflonu, temperatūrai atspariu plastiku dengiamos keptuvės. Fluoro reikia aukštos temperatūros tepalams, šaldymo skysčiams (freonams), dantų pastai gaminti, vandeniui fluoruoti.

Šaltiniai redaguoti

↑ Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 111 p. ISBN 978-5-430-05433-5.
↑ ŽARNAUSKAS Algirdas, ANCUTIENĖ Ingrida, IVANAUSKAS Remigijus, PETRAŠAUSKIENĖ Neringa. Neorganinė chemija. Kaunas: Technologija, 2008, 175 p. ISBN 978-9955-25-519-2.

Šis straipsnis apie cheminį elementą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį.

Vikižodynas

[1] Zita Dzedulionienė. Chemija: vadovėlis VIII–X klasei: suaugusiųjų ir savarankiškam mokymuisi. Kaunas: Šviesa, 2009, 111 p. ISBN 978-5-430-05433-5.

[2] ŽARNAUSKAS Algirdas, ANCUTIENĖ Ingrida, IVANAUSKAS Remigijus, PETRAŠAUSKIENĖ Neringa. Neorganinė chemija. Kaunas: Technologija, 2008, 175 p. ISBN 978-9955-25-519-2.

[1]

[2]