Paleoeuropinė mažoji rasė

Paleoeuropinė mažoji rasė (rus. палеоевропейская малая раса) – vėlyvojo paleolito ir mezolito požymius išlaikiusi Europos gyventojų antropologinė mažoji rasė. Dar vadinama paleoeuropiniu antropologiniu tipu.

Paleoeuropinė mažoji rasė. Irano gyventojas

Arealas

Neturi ištisinio arealo, šio tipo žmonės nėra vyraujantys jokiame regione.

Dažniausiai pasitaiko Britanijos salose, Skandinavijoje, Belgijoje, Centrinėje Vokietijoje, Europos kalnų rajonuose, Šiaurės Afrikoje.

Požymiai

Šio mažosios rasės atstovams būdinga:

• oda – labai balta, linkusi sudaryti strazdanas.
• akys – mišrių atspalvių arba šviesios (žydrokos)
• plaukai:
  • tamsiai rusvi, dažnai raudonoki
  • banguoti
• tretinis kūno plaukuotumas – vidutinis.
• barzda – vidutinė
• galva – stambi, kakta aukšta, plati.
  • antakių lankai ryškūs arba vidutiniai
  • veidas platus, kiek plokščias
  • nosis vidutinė ar stambi, su tiesia ar įdubusia nugarėle, su pakeltu galiuku.
  • nosies – burnos raukšlės ryškios
  • lūpos vidutinio storio
  • apatinis žandikaulis platus ir aukštas, su atsikišusiu smakru.
• ūgis – aukštas, pečiai platūs, stambi krūtinės ląsta

Panašios išvaizdos žmonės gyvena kai kuriuose kalnų rajonuose (Kaukazas, Juodkalnija), bet jie paprastai būna labiau pigmentuoti, o nosies nugarėlė iškilesnė.

Nuorodos

• Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
• § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)