Balkanų-Kaukazo mažoji rasė
Balkanų-Kaukazo mažoji rasė (rus. балкано-кавказская малая раса) – viena iš europidų didžiosios rasės mažųjų rasių. Kitas pavadinimas – Balkanų-Kaukazo antropologinis tipas.
Šią mažąją rasę išskyrė tarybinis antropologas Nikolajus Čeboksarovas (1951 m.).[1]. Taip pat šią rasę išskyrė Valerijus Aleksejevas (1974 m.). Tačiau pagal Viktoro Bunako schemą (1980 m.) Balkanų mažoji rasė priklauso Viduržemio šakai, o Kaukazo rasė – Vidžemio šakai (средиземная ветвь).
Arealas
redaguotiPagrindinis arealas – Eurazijos kalnų juostoje. Paplitę Kaukaze, kuriame vyrauja, Balkanų varianto atstovai paplitę buvusios Jugoslavijos teritorijoje, Austrijos pietuose, Šiaurės Italijoje (Tirolis), Šiaurės Graikijoje ir kaimyninėse šalyse. Artimosios Azijos variantui priklauso kai kurios vakarų Irano tautos (lurai, bachtiarai, asirai, Chorasano persai).
Požymiai
redaguotiKitose klasifikacijose jai priskiria Alpių, Dinarų, armėnoidų ir kitas mažąsias rases. Šio mažosios rasės arealo populiacijoms būdinga:
- oda – šviesi
- akys – tamsios ar mišrios (vienoda tikimybė). Šviesių akių atstovų skirtingose grupėse būna nuo 2 % iki 20 %.
- plaukai:
- tamsūs
- tiesūs ar banguoti
- barzdos augimas – vidutinis ar gausesnis nei vidutinis
- tretinis kūno plaukuotumas – stiprus. Kai kuriose grupėse – pasaulinis maksimumas.
- galva:
- brachicefalinė
- veido proporcijos įvairios, bet veido plotis kinta vidutinio iki didesnio nei vidutinio
- nosis paprastai stambi, su iškila nugarėle. Kai kuriuose variantuose nosies galiukas nuleistas.
- Ūgis – vidutinis ar aukštesnis nei vidutinis
Arealo pakraščių atstovai labiau skiriasi nuo vidurkinių variantų. Alpinio potipio atstovai turi palyginti nedideles nosis, o nugarėlė gali būti įdubusi. Pamyro ir Hindukušo kalniečių nosys taip pat ne tokios didelės, o tretinis plaukuotumas silpnesnis.
Rasiniai potipiai
redaguotiBalkanų-Kaukazo mažojoje rasėje išskiria dar smulkesnius diskrečius potipius, pvz.,:
- Alpinė rasė – brachicefalai, pasižymi šviesesne pigmentacija lyginant su kitomis kalniečių grupėmis ir tamsesne lyginant su lygumų grupėmis, nedideliu ūgiu. Paplitusi Alpėse.
- Dinarinė rasė – brachicefalai, pasižymi labai dideliu ūgiu, stambiais veido bruožais, labai plačiu veidu. Paplitę Balkanuose.
- Kaukasionio rasė – šviesesnėmis akimis, lyginant su kitomis kalniečių grupėmis, aukštu ūgiu. Paplitusi Šiaurės Kaukaze.
- Armėnoidų rasė – brachicefalai, pasižymi itin dideliu tretiniu kūno plaukuotumu, labai išsikišusia nosimi su iškila nugarėle, vidutiniu ūgiu, žemu ir palyginti plačiu veidu. Paplitusi Mažojoje Azijoje, pietryčių Gruzijoje, Sirijoje, Libane ir kitur.
Nuorodos
redaguoti- Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. (1991) Антропология. Изд-во Московского университета. 320 с.
- § 4. ГЕОГРАФИЧЕСКАЯ ЛОКАЛИЗАЦИЯ И КРАТКОЕ ОПИСАНИЕ ОСНОВНЫХ АНТРОПОЛОГИЧЕСКИХ ТИПОВ (iš Хрисанфова Е.Н., Перевозчиков И.В. Антропология. Учебник. 2-е изд. – М.: Изд-во МГУ, 1999. – 400 с.)
- Морфологические варианты Homo sapiens Archyvuota kopija 2008-05-14 iš Wayback Machine projekto. (nuotraukos)
- Морфологические варианты Homo sapiens. ЕВРОПЕОИДЫ. Южные европеоиды. Балкано-кавказская малая раса Archyvuota kopija 2009-07-04 iš Wayback Machine projekto. (nuotraukos)
Žmonių rasės
| |
---|---|
Didžiosios rasės | |
Europidai: Atlanto-Baltijos mažoji rasė | Baltosios jūros – Baltijos mažoji rasė | Indijos – Viduržemio jūros mažoji rasė | Vidurio Europos mažoji rasė | Balkanų-Kaukazo mažoji rasė | Paleoeuropinė mažoji rasė | Laponoidų mažoji rasė | |
Mongolidai: Tolimųjų Rytų mažoji rasė | Pietų Azijos mažoji rasė | Šiaurės Azijos mažoji rasė | Arktinė mažoji rasė | |
Amerikanidai | |
Negridai: Negrų mažoji rasė | Negrilų mažoji rasė | Bušmėnų mažoji rasė | |
Australidai: Australijos mažoji rasė | Melanezijos mažoji rasė | Vedoidų mažoji rasė | |
Pereinamosios rasės | |
Europidų-mongolidų: Uralo mažoji rasė | Pietų Sibiro mažoji rasė | |
Europidų-negridų: Etiopijos mažoji rasė | |
Europidų-australidų: Dravidų mažoji rasė | |
Atskiros mažosios rasės | |
Ainų mažoji rasė | Polinezijos mažoji rasė |