Eugenija Pleškytė
Eugenija Pleškytė | |
---|---|
Gimė | 1938 m. sausio 6 d. Giliogiris, Rietavo valsčius |
Mirė | 2012 m. lapkričio 3 d. (74 metai) Klaipėda |
Palaidotas (-a) | Antakalnio kapinėse |
Sutuoktinis (-ė) | Algimantas Bražinskas, Vytautas Čibiras, Julius Lozoraitis, Jack Gaines |
Vaikai | Martynas Čibiras |
Veikla | teatro ir kino aktorė |
Alma mater | 1961 m. LSSR konservatorija |
Eugenija Pleškytė (1938 m. sausio 6 d. Giliogiryje, Rietavo valsčius – 2012 m. lapkričio 3 d. Klaipėdoje) – Lietuvos teatro ir kino aktorė.
Biografija
redaguotiJono Pleškio (1935–1993) sesuo.
1961 m. baigė LSSR konservatoriją. 1961–1963 m. dirbo Kauno dramos teatre, 1963–1967 m. LSSR dramos teatro, nuo 1967 m. Jaunimo teatro aktorė.[1][2]
1995–2008 m. gyveno San Francisko (JAV) priemiestyje Tiburone.[3][4] 2009 m. kino ir televizijos filmų apdovanojimuose „Sidabrinė gervė“ apdovanota Padėkos prizu – „Auksine gerve“ už nuopelnus nacionaliniam kinui. 2012 m. Birutė Vyšniauskaitė ir Valdas Babaliauskas apie E. Pleškytę sukūrė dokumentinį LRT filmą „Savi keliai“.[5][6]
Filmografija
redaguoti- Mokytoja Dovilė – Kanonada (1961; rež. Arūnas Žebriūnas, Raimondas Vabalas)
- Ingrida Šatkauskienė – Laiptai į dangų (1966; rež. Raimondas Vabalas)
- Agnė – Surask mane (1967; rež. Algirdas Araminas)
- Regina – Suaugusių žmonių žaidimai (1967; rež. Ilja Rudas-Gercovskis, Algimantas Kundelis, Marijonas Giedrys)
- Vyrų vasara (1970; rež. Marijonas Giedrys)
- Herta – Tai buvo gegužės mėnesį (1970; rež. Marlenas Chucijevas)
- Giedraitienė – Žaizdos žemės mūsų (1971; rež. Marijonas Giedrys)
- Našlelė – Akmuo ant akmens (1971; rež. Raimondas Vabalas)
- Kotryna – Herkus Mantas (1972; rež. Marijonas Giedrys)
- Mokytoja – Linksmos istorijos (1973; rež. Algimantas Kundelis)
- Marija – Sadūto tūto (1974; rež. Almantas Grikevičius)
- Karčemninkė Justina – Atpildo diena (1975; rež. Stasys Motiejūnas, Algimantas Puipa)
- Ledi Karsters – Grynai angliška žmogžudystė (1975; rež. Samsonas Samsonovas)
- Jono žmona – Ilga kelionė prie jūros (1976; rež. Algirdas Araminas)
- Penkios minutės iki katastrofos (1977; rež. Anatolijus Ivanovas)
- Tamara – Dovanos telefonu (1977; rež. Aloyzas Brenčas)
- Elena – Nesėtų rugių žydėjimas (1978; rež. Marijonas Giedrys)
- Morta – Velnio sėkla (1979; rež. Algimantas Puipa)
- Alina Ulbaitė – Mažos mūsų nuodėmės (1979; rež. Henrikas Šablevičius)
- Karolina – Faktas (1980; rež. Almantas Grikevičius)
- Misis Katerik – Moteris baltais rūbais (1981; rež. Vadimas Derbeniovas)
- Elvyra Grifits – Amerikietiška tragedija (1981; rež. Marijonas Giedrys)
- Juškienė – Ilgiausias šiaudelis (1982; rež. Dzidra Ritenberga)
- Nelė Houp – Anglų valsas (1982; rež. Gytis Lukšas)
- Motušė Barberen – Be šeimos (1984; rež. Vladimiras Bortko)
- Ema – Bangos miršta pakrantėje (1985; rež. Tinchilik Razzakov)
- Nakties paklydėliai (1985; rež. Isaakas Fridbergas)
- Jadvyga Kantrikienė – Benjaminas Kordušas, telefilmas (1986; rež. Vidmantas Bačiulis)
- Beatrisė Kornel – Visi prieš vieną (1986; rež. Artūras Pozdniakovas)
- Zinaida – Romantikas (1989; rež. Markas Braudė)
- Prozorova – Gailestingumo kryžius (1991; rež. Diamara Nižnikovskaja)
- Greta Krepel – Mirtis už kulisų (1991; rež. Borisas Durovas)
Įvertinimas
redaguoti- 1973 m. LSSR valstybinė premija, už Kotrynos vaidmenį filme „Herkus Mantas“
- 1978 m. LSSR nusipelniusi artistė
- LSSR liaudies artistė
- 2009 m. „Sidabrinės gervės“ apdovanojimuose pelnė specialų „Auksinės gervės“ apdovanojimą
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Petras Bielskis. Eugenija Pleškytė. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 396-397
- ↑ Laimonas Tapinas. Lietuvos kinematografininkai. – Vilnius: Mintis, 1986. – 88-89 p.
- ↑ Eugenija Pleškytė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 403-404 psl.
- ↑ E. Pleškytė: „Lietuviška Marilyn Monroe nesijaučiau“, 2007-12-11[neveikianti nuoroda]
- ↑ Mirė lietuvių teatro ir kino aktorė Eugenija Pleškytė, 2012-11-03
- ↑ Išskirtinio talento aktorė E. Pleškytė žibės dokumentiniame filme „Savi keliai“[neveikianti nuoroda]
Literatūra
redaguoti- Vienintelė: Eugenijos Pleškytės laikas / Birutė Vyšniauskaitė. – Vilnius: Tyto alba, 2013. – 215 p.: iliustr. – ISBN 978-9986-16-938-3