Eduardas Gutauskas

Eduardas Gutauskas
Gimė 1937 m. sausio 1 d.
Alytus, Lietuva
Mirė 2001 m. spalio 11 d. (64 metai)
Kaunas, Lietuva
Sutuoktinis (-ė) Raminta Gutauskienė
Veikla dainininkas
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (tenoras)
Žymūs apdovanojimai

1980 m. - Lietuvos nusipelnęs artistas

Eduardas Gutauskas (1937 m. sausio 1 d. Alytuje – 2001 m. spalio 11 d. Kaune) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, tenoras.[1]

Biografija redaguoti

Eduardas Gutauskas gimė Alytuje, tačiau prasidėjęs karas nubloškė šeimą į Joniškio rajoną, Girnių kaimą, kur prabėgo būsimo dainininko vaikystė.[2] Pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo aukšto karininko asmeniniu vairuotoju. Grįžęs iš kariuomenės įstojo į Karaliaučiaus (Kaliningrado) vakarinę muzikos mokyklą. Dirbo tolimųjų reisų autobusų vairuotoju.[2][3] Po konsultacijų Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokyklose, 1964 m. įstojo mokytis į Vilniaus konservatoriją pas profesorių Zenoną Paulauską.[4] Dar bestudijuodamas trečiame konservatorijos kurse (1967 m.), debiutavo Fausto vaidmeniu Šarlio Guno operoje „Faustas“.[5] Įvertinęs lyrinį balsą tuometinis teatro direktorius S. Rudaitis pakvietė Eduardą vaidinti Džiakomo Pučinio operoje „Mergaitė iš vakarų“.[6] Daug pagalbos sulaukė iš savo dėdės Kazimiero Gutausko, tuo metu dainavusio Vilniaus Operos ir baleto teatre, iš kurio partitūrų dažnai ir mokėsi.[5]

1970 – 1976 m. dirbo Operos ir baleto teatro solistu.1972 – 1973 m. stažavosi Tbilisio konservatorijoje pas D. Andguladzę. Tbilisio teatre paruošė Alfredo vaidmenį Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ ir Rudolfo vaidmenį Džiakomo Pučinio operoje „Bohema“. 1976 m. perėjo dirbti į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, kur debiutavo Alfredo partija Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“.[7] Kauno muzikiniame teatre dirbo iki pat mirties, 2001 m.[8][9]

Vaidmenys redaguoti

Per savo kūrybinio darbo laikotarpį Eduardas Gutauskas sukūrė 97 vaidmenis operose, operetėse ir miuzikluose.[5] Tarp jų – Fausto vaidmenį Šarlio Guno operoje „Faustas“, Alfredo – Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“, Almavivos – Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“, Lenskio – Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Kanijos - Rudžero Leonkavalio operoje „Pajacai“, Populesko ir Leopoldo vaidmenis Imrės Kalmano operetėse „Grafaitė Marica“ ir „Silva“, Bazilio – Franco Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, Kunigaikščio – Gijos Kančelio „Piršlės išdaigos“, Liutauro – Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“ ir kt.[1][10][11]

Kita kūrybinė veikla redaguoti

Eduardas Gutauskas dėstė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Dainavo Maskvos, Minsko, Rygos, Tartu, Talino, Tbilisio teatruose. Be koncertinės veiklos Lietuvoje, gastroliavo su koncertais Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.[1]

Solistas rašė straipsnius į periodinę spaudą teatro tema,[5] daug laiko skyrė Kauno muzikinio teatro archyvo kaupimui, norėdamas padaryti pradą teatro muziejui.[5][12][13] Daug metų ėjo Fortūnų apdovanojimo žiuri pirmininko pareigas,[4] buvo teatro partinės organizacijos sekretorius.[14]

2001 m. iš Petro Venclovos perėmė Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pareigas.[15]

Per laikotarpį nuo 1960 m. iki 1998 m. surengė apie pusantro tūkstančio koncertų.[4]

Apdovanojimai redaguoti

1980 m. Eduardui Gutauskui suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas.[2][10]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. 1,0 1,1 1,2 Arvydas Karaška, „Eduardas Gutauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt. [1]
  2. 2,0 2,1 2,2 „Eduardas Gutauskas ir Juozas Malikonis“, „Spindulio“ spaustivė, 1989 (KVMT archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“)
  3. Rūta Kanopkaitė, „Nabūties pašauktieji“, Kauno diena, 2002 09 21, N. 219 (16769)
  4. 4,0 4,1 4,2 Rūta Kanopkaitė, „Gyvenimas, pratęstas kitų atmintyje“, Kauno diena, 2007 01 03, www.kauno.diena.lt [2]
  5. 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Ramutė Vaitiekūnaitė, „Artistą reikia matyti scenoje“, Kauno diena (Santaka), 2000 01 08, 11 p.
  6. „Eduardas Gutauskas. Nekrologas“, KVMT 2001 10 11 (KVMT archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“)
  7. Daina Klimauskaitė, „Solisto debiutas Kaune“, Kauno tiesa, 1976 11 06, N. 30
  8. Ramutė Vaitiekūnaitė, „Paslaptingą pėdsaką pasufleravo laiškas“, Kauno diena, 2001 10 15, 6 p.
  9. Eduardas Gutauskas (1937–2001), Nekrologas, Kauno diena, 2001 10 15, 22 p.
  10. 10,0 10,1 Eduardo Gutausko vaidmenų sąrašas, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“
  11. Giedrius Kuprevičius, „Šventė neateina be darbo“, Kauno tiesa, 1981 01 25, N. 4 (719)
  12. Kristina Kučinskaitė, „Išeidamas artistas, dienoraštyje paliko atsisveikinimo laišką“, Respublika (Gyvenimas), 2001 10 17, 22 p.
  13. Laimonas Inis, „Solistas įsitikinęs, kad komiškos operetės scenos dažnai atspindi gyvenimą“, Kauno diena, 1999 04 24, N.93 (15730)
  14. Vienas klausymas delegatui: „Kas paskatino įstoti į Komunistų partiją?“, Kauno tiesa, 1986 01 24, N.20
  15. Konrado naujienos, „Teatralai turi naują vadą“, Kauno diena, 1999 01 16, N.12 (15649)