Vikipedija

Eduardas Gutauskas

Eduardas Gutauskas
Gimė 1937 m. sausio 1 d.
Alytus, Lietuva
Mirė 2001 m. spalio 11 d. (64 metai)
Kaunas, Lietuva
Sutuoktinis (-ė) Raminta Gutauskienė
Veikla dainininkas
Organizacijos Kauno valstybinis muzikinis teatras
Pareigos solistas (tenoras)
Žymūs apdovanojimai

1980 m. - Lietuvos nusipelnęs artistas

Eduardas Gutauskas (1937 m. sausio 1 d. Alytuje – 2001 m. spalio 11 d. Kaune) – Lietuvos operos dainininkas, Kauno valstybinio muzikinio teatro solistas, tenoras.[1]

Biografija redaguoti

Eduardas Gutauskas gimė Alytuje, tačiau prasidėjęs karas nubloškė šeimą į Joniškio rajoną, Girnių kaimą, kur prabėgo būsimo dainininko vaikystė.[2] Pašauktas į karinę tarnybą, tarnavo aukšto karininko asmeniniu vairuotoju. Grįžęs iš kariuomenės įstojo į Karaliaučiaus (Kaliningrado) vakarinę muzikos mokyklą. Dirbo tolimųjų reisų autobusų vairuotoju.[2][3] Po konsultacijų Klaipėdos ir Vilniaus muzikos mokyklose, 1964 m. įstojo mokytis į Vilniaus konservatoriją pas profesorių Zenoną Paulauską.[4] Dar bestudijuodamas trečiame konservatorijos kurse (1967 m.), debiutavo Fausto vaidmeniu Šarlio Guno operoje „Faustas“.[5] Įvertinęs lyrinį balsą tuometinis teatro direktorius S. Rudaitis pakvietė Eduardą vaidinti Džiakomo Pučinio operoje „Mergaitė iš vakarų“.[6] Daug pagalbos sulaukė iš savo dėdės Kazimiero Gutausko, tuo metu dainavusio Vilniaus Operos ir baleto teatre, iš kurio partitūrų dažnai ir mokėsi.[5]

1970 – 1976 m. dirbo Operos ir baleto teatro solistu.1972 – 1973 m. stažavosi Tbilisio konservatorijoje pas D. Andguladzę. Tbilisio teatre paruošė Alfredo vaidmenį Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“ ir Rudolfo vaidmenį Džiakomo Pučinio operoje „Bohema“. 1976 m. perėjo dirbti į Kauno valstybinį muzikinį teatrą, kur debiutavo Alfredo partija Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“.[7] Kauno muzikiniame teatre dirbo iki pat mirties, 2001 m.[8][9]

Vaidmenys redaguoti

Per savo kūrybinio darbo laikotarpį Eduardas Gutauskas sukūrė 97 vaidmenis operose, operetėse ir miuzikluose.[5] Tarp jų – Fausto vaidmenį Šarlio Guno operoje „Faustas“, Alfredo – Džiuzepės Verdžio operoje „Traviata“, Almavivos – Džoakino Rosinio operoje „Sevilijos kirpėjas“, Lenskio – Piotro Čaikovskio operoje „Eugenijus Oneginas“, Kanijos - Rudžero Leonkavalio operoje „Pajacai“, Populesko ir Leopoldo vaidmenis Imrės Kalmano operetėse „Grafaitė Marica“ ir „Silva“, Bazilio – Franco Leharo operetėje „Linksmoji našlė“, Kunigaikščio – Gijos Kančelio „Piršlės išdaigos“, Liutauro – Jurgio Karnavičiaus operoje „Gražina“ ir kt.[1][10][11]

Kita kūrybinė veikla redaguoti

Eduardas Gutauskas dėstė Kauno Juozo Gruodžio konservatorijoje. Dainavo Maskvos, Minsko, Rygos, Tartu, Talino, Tbilisio teatruose. Be koncertinės veiklos Lietuvoje, gastroliavo su koncertais Vokietijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose.[1]

Solistas rašė straipsnius į periodinę spaudą teatro tema,[5] daug laiko skyrė Kauno muzikinio teatro archyvo kaupimui, norėdamas padaryti pradą teatro muziejui.[5][12][13] Daug metų ėjo Fortūnų apdovanojimo žiuri pirmininko pareigas,[4] buvo teatro partinės organizacijos sekretorius.[14]

2001 m. iš Petro Venclovos perėmė Lietuvos teatro sąjungos Kauno skyriaus pirmininko pareigas.[15]

Per laikotarpį nuo 1960 m. iki 1998 m. surengė apie pusantro tūkstančio koncertų.[4]

Apdovanojimai redaguoti

1980 m. Eduardui Gutauskui suteiktas Lietuvos nusipelnusio artisto garbės vardas.[2][10]

Nuorodos redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. ↑ 1,0 1,1 1,2 Arvydas Karaška, „Eduardas Gutauskas“, Visuotinė lietuvių enciklopedija, www.vle.lt. [1]
  2. ↑ 2,0 2,1 2,2 „Eduardas Gutauskas ir Juozas Malikonis“, „Spindulio“ spaustivė, 1989 (KVMT archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“)
  3. ↑ Rūta Kanopkaitė, „Nabūties pašauktieji“, Kauno diena, 2002 09 21, N. 219 (16769)
  4. ↑ 4,0 4,1 4,2 Rūta Kanopkaitė, „Gyvenimas, pratęstas kitų atmintyje“, Kauno diena, 2007 01 03, www.kauno.diena.lt [2]
  5. ↑ 5,0 5,1 5,2 5,3 5,4 Ramutė Vaitiekūnaitė, „Artistą reikia matyti scenoje“, Kauno diena (Santaka), 2000 01 08, 11 p.
  6. ↑ „Eduardas Gutauskas. Nekrologas“, KVMT 2001 10 11 (KVMT archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“)
  7. ↑ Daina Klimauskaitė, „Solisto debiutas Kaune“, Kauno tiesa, 1976 11 06, N. 30
  8. ↑ Ramutė Vaitiekūnaitė, „Paslaptingą pėdsaką pasufleravo laiškas“, Kauno diena, 2001 10 15, 6 p.
  9. ↑ Eduardas Gutauskas (1937–2001), Nekrologas, Kauno diena, 2001 10 15, 22 p.
  10. ↑ 10,0 10,1 Eduardo Gutausko vaidmenų sąrašas, Kauno valstybinio muzikinio teatro archyvas, Segtuvas „Eduardas Gutauskas“
  11. ↑ Giedrius Kuprevičius, „Šventė neateina be darbo“, Kauno tiesa, 1981 01 25, N. 4 (719)
  12. ↑ Kristina Kučinskaitė, „Išeidamas artistas, dienoraštyje paliko atsisveikinimo laišką“, Respublika (Gyvenimas), 2001 10 17, 22 p.
  13. ↑ Laimonas Inis, „Solistas įsitikinęs, kad komiškos operetės scenos dažnai atspindi gyvenimą“, Kauno diena, 1999 04 24, N.93 (15730)
  14. ↑ Vienas klausymas delegatui: „Kas paskatino įstoti į Komunistų partiją?“, Kauno tiesa, 1986 01 24, N.20
  15. ↑ Konrado naujienos, „Teatralai turi naują vadą“, Kauno diena, 1999 01 16, N.12 (15649)
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/w/index.php?title=Eduardas_Gutauskas&oldid=6686081"