Edmundas Pranciškus Stasiulis
| Edmundas Pranciškus Stasiulis | |
|---|---|
| Gimė | 1943 m. sausio 3 d. Medingėnai, Žarėnų valsčius |
| Veikla | architektas |
| Alma mater | LSSR dailės institutas (1970) |
Edmundas Pranciškus Stasiulis (g. 1943 m. sausio 3 d. Medingėnuose) – lietuvių architektas.[1]
Biografija redaguoti
1951–1960 m. mokėsi Sedos vidurinėje mokykloje. 1970 m. baigė LSSR dailės institutą. 1972–1992 m. dirbo Miestų statybos projektavimo institute (grupės vadovas, projektų vyriausiasis architektas), 1992–1999 m. – bendrovėje „Jungtinės architektų dirbtuvės“ (grupės vadovas), 1992–2005 m. – projektavimo įmonėje „Studija ED“ (vadovas ir savininkas).
Nuo 1993 m. dėstė Vilniaus dailės akademijoje. 2001–2008 m. buvo Architektūros katedros vedėjas, profesorius (2007).
Lietuvos architektų sąjungos narys, turi meno kūrėjo statusą. Suprojektavo visuomeninių objektų, privačių gyvenamųjų namų, skulptūrinių paminklų, antkapinių paminklų architektūrinių dalių. Apipavidalino interjerų, parodų ekspozicijų. Sukūrė ekslibrisų,[2] piešinių, surengė parodų (Telšiuose, Vilniuje).
Žymesni projektai redaguoti
- poilsio namai Palūšėje (1972)
- centrinė aikštė-skveras Klaipėdoje (su V. E. Čekanausku, 1974)
- LSSR liaudies ūkio pasiekimų parodų rūmai (1980, su kitais; dab. LITEXPO)
- Vandens sporto rūmai Lazdynuose (1981)
- prekybos centras Sidabrave (Radviliškio raj., 1988)
- Vilniaus Kongresų rūmai (2002, su J. Maroziene)
Įvertinimas redaguoti
- SSRS Ministrų Tarybos premija (1982, su kitais)
- Lietuvos architektų sąjungos Architektūros riterio ordinas (2013)
Bibliografija redaguoti
- Forma architektūroje: vadovėlis aukštųjų mokyklų studentams. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2010
- Projektavimo vadyba ir metodika: metodinis leidinys. Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2003
Šaltiniai redaguoti
Nuorodos redaguoti
- Edmundas Pranciškus Stasiulis. Mažeikių krašto enciklopedija.