Atverti pagrindinį meniu

IstorijaKeisti

 
Dubno pilies įvažos bokštas

Rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1099 m. XI a. – XII a. dalinės kunigaikštystės centras. XIII a. Haličo-Voluinės kunigaikštystės miestas, nuo XIV a. priklausė Lietuvos Didžiajai kunigaikštystei, 1569 m. atiteko Lenkijai. XIV a. čia įsikūrė viena pirmųjų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės žydų bendruomenių. 1498 m. suteiktos miesto teisės. Nuo 1795 m. priklausė Rusijos imperijai, 19201939 m. vėl Lenkijai, nuo 1939 m. priklauso Ukrainai.

19191921 m. ties Dubnu vyko atkaklios Lenkijos kariuomenės ir Raudonosios armijos kovos. Per Antrąjį pasaulinį karą 1941 m. įvyko vienas didžiausių to karo tankų mūšių tarp Vokietijos ir TSRS kariuomenių. 1941–1944 m. okupuotas vokiečių.

1939–1941 m. čia veikė NKVD stovykla lenkų karo belaisviams, 1942 m. – getas, išžudyta dauguma žydų. 1941 m. jų buvo apie 12 000 arba 58 % miesto gyventojų.[1]

EkonomikaKeisti

Pro Dubną eina geležinkelis Lvovas-Rovnas ir plentas bei plentas į Ternopilį E40 ir E85. Išvystyta lengvoji, baldų pramonė, yra maisto (vaisių ir daržovių perdirbimo, mėsos, cukraus, tabako), trikotažo pramonės, meninių ir gumos techninių dirbinių įmonių.

TurizmasKeisti

Dubne yra Kraštotyros muziejus, Dubno pilis, statyta 14891506 m., perstatyta XVIII a. antroje pusėje. Išlikę XVI a. miesto vartai, bernardinų bažnyčia ir vienuolynas, įkurtas 1614 m., po gaisrų atstatytas XVIII a., medinė XVII a. cerkvė, XVIII a. Liubomirskių rūmai ir XV-XVII a. kunigaikščių Ostrogiškių dvaras.

ŠaltiniaiKeisti

  1. Dubnas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. V (Dis-Fatva). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. 172 psl.

NuorodosKeisti