Dieveniškių istorinis regioninis parkas

Dieveniškių istorinis regioninis parkas
IUCN V kategorija (saugomas kraštovaizdis)
Žižmų etnografinis kaimas
Žižmų etnografinis kaimas
Vieta: Šalčininkų rajonas, Lietuvos vėliava Lietuva
Žemėlapis rodantis Dieveniškių istorinis regioninis parkas vietą.
Dieveniškių istorinis regioninis parkas
Koordinatės: 54°13′0″ š. pl. 25°37′0″ r. ilg. / 54.21667°š. pl. 25.61667°r. ilg. / 54.21667; 25.61667
Plotas: 85,98 km²
Įkurtas: 1992 m.
Valdymas: Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba

Dieveniškių istorinis regioninis parkas – regioninis parkas pietryčių Lietuvoje. Plotas 8598 ha,[1][2] direkcija Poškonyse. Parkas įsteigtas 1992 m. rugsėjo 24 d.,[3] siekiant išsaugoti Dieveniškių apylinkių kraštovaizdį ir etnokultūrinius kompleksus.

Lankytojų centras veikia Poškonyse, Centrinėje g. 2, 1936 m. pastatytame Poškonių mokyklos pastate.

Gamtos vertybės

redaguoti
 
Parko direkcija Poškonyse, Centrinė g. 2

Savitas priešpaskutinio apledėjimo suformuotas kraštovaizdis su stambiomis plokščiaviršūnėmis kalvomis ir erdviomis lomomis, natūralus Gaujos upės slėnis. Miškuose vyrauja eglynai, o Nemkamedžio miške stūkso galingas Grybiškių ąžuolas. Žižmų kaimo miške stūkso akmuo „Užkeikta svodba“.

Kultūros paveldas

redaguoti
 
Norviliškių bažnyčia

Parke yra Bėčionių piliakalnis, Dieveniškių, Skaivonių, Senųjų Miežionių, Didžiulių, Stakų, Poškonių pilkapiai, mitologiniai Moko, Žižmų, Jankelių akmenys.

Gaujos upės pakrantėse 13 Poškonių etnokultūrinio draustinio gatvinių kaimų išlaikė senąją architektūrą, žemėnaudos struktūrą, nemaža senosios buities elementų. Įdomūs ir gatviniai Gudelių, Pagaujėnų, Girdžiūnų kaimai. Architektūros paminklais paskelbti Žižmai, Rimašiai, Poškonys. Įspūdinga Norviliškių pilis, bažnyčia Dieveniškėse (statyta 1783 m.).

Laisvalaikis ir pramogos

redaguoti

Prie pagrindinių lankytinų objektų pastatytos rodyklės, su žemėlapiais ir aprašymais, tad automobiliu, dviračiu ar pėsčiomis galima keliauti ir savarankiškai. Teikiamos gido paslaugos. Žvejoti su leidimais galima Poškonių tvenkinyje (šalia galima apsistoti) ir Gaujos upėje. Parke švenčiama Rasos šventė, vyksta poezijos pavasarėlis.

Šaltiniai

redaguoti
  1. Regioniniai parkai Archyvuota kopija 2020-10-24 iš Wayback Machine projekto., Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba
  2. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastras[neveikianti nuoroda]
  3. „Dėl regioninių parkų ir draustinių įsteigimo“. 1992 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. I-2913. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas. Nuoroda tikrinta 2024-10-20.

Nuorodos

redaguoti