Derva
Derva – bendrinis tam tikrų gamtinių arba sintetinių stambiamolekulių medžiagų pavadinimas. Tai amorfinės medžiagos, standartinėje aplinkoje kietos (šildomos skystėja) ar klampių skysčių pavidalo. Būdamos kietos būsenos paprastai pasižymi kriauklėtuoju lūžiu. Kiekviena derva turi savo minkštėjimo (lydymosi) temperatūrų intervalą. Net ir būdamos kietos dervos išlaiko takumą, tik tada tekėjimo greitis būna itin mažas (pvz., keli centimetrai per metus)[1].
Dervomis paprastai vadinamos tam tikros augalų išskiriamos medžiagos ir sintetinės medžiagos, kurios naudojamos plastikų gamyboje. Dervoje taip pat galima rasti iki 20 000 metų senumo gyvūnų liekanų.[2]
Gamtinės dervos redaguoti
Gamtinės dervos yra dvejopos – augalinės arba naftos kilmės.
Augalinės dervos redaguoti
Tai kai kurių augalų (vadinamųjų dervinių augalų) išskiriamos medžiagos. Dervingos išskyros yra sakai, kokius Lietuvoje išskiria spygliuočiai medžiai, pvz., pušys, eglės. Dalis sakus perdirbant gaunamų produktų irgi yra dervos – pvz., kanifolija.
Žinomiausia fosilinių augalinė derva yra gintaras, vadinamosios pusiau fosilinėms dervoms priskiriami kaūris, kopalas. Kopalas ganai dažnai naudojamas kaip gintaro pakaitalas pigių papuošalų gamyboje.
Didelę praktinę reikšmę turi ir tropinių augalų išskiriamos dervos, pvz., damara, kopalas. Vienos iš jų renkamos nuo medžių, kitos kasamos iš žemės, pvz., kai kurios kopalo, kaūrio rūšys.
Susideda iš dervų rūgščių ir jų esterių, alkoholių, rezinolių, monohidroksilių fenolių.
Naftos kilmės dervos redaguoti
Uolienose aptinkami bitumai yra naftos bitumas, aptinkamas natūralus ar išskiriamas iš bituminių uolienų ar gamtinio asfalto telkinių, kurie susidaro viršutiniuose žemės plutos sluoksniuose iš susioksidavusios ir susipolimerizavusios naftos, praradusios lakesnes frakcijas.
Bituminės dervos taip pat gaunamos kaip naftos perdirbimo produktai.
Bitumai dažnai naudojami kaip rišiklis (pvz., kelių dangų gamyboje), kaip hidroizoliacinė medžiaga statyboje, statybinių medžiagų pramonėje (bituminių dangų gamyboje), hidrotechniniuose darbuose ir pan.
Sintetinės dervos redaguoti
Sintetinės dervos yra termoreaktyvieji oligomerai, kurie perdirbami sukietėja – susidaro nelydžios ir netirpios medžiagos. Svarbiausios yra alkidinės dervos, fenolformaldehidinė derva, karbamidformaldehidinė derva, poliesterinės dervos.
Gamtinės dervos dar senovėje buvo sintezuojamos. Iki XX a. ketvirtojo dešimtmečio lakų, dažų, klijų, linoleumo, poliravimo pastų, patefono plokštelių, pleistrų, kramtomosios gumos gamybai buvo naudojamos tik gamtinės dervos, jomis t. p. apretuodavo audinius, apdorodavo popierių. Vėliau daugelį gamtinių dervų pakeitė sintetinės.[3] Pavyzdžiui, netgi pirmosios automobilių padangos buvo gaminamos ir natūralaus kaučiuko, tačiau rinkos poreikis privertė rasti dirbtinio, sintetinio kaučiuko gamybos būdus.
Kai kurios sintetinės dervos gaminamos gamtines dervas polikondensuojant su kitomis cheminėmis medžiagomis ir tuo suteikiant joms naujas savybes. Pavyzdžiui, epoksidinė derva pasižymi ypač geru sukibimu su metalais, cheminiu atsparumu ir tvirtumu. Kai kurios sintetinės dervos yra tarpinis cheminis produktas, iš kurio gaminamos kitos medžiagos. Pavyzdžiui, iš akmens anglies gaminant koksą išsiskiria koksavimo dujos, kurias sukondensavus gaunama anglies derva, iš kurios gaminamas benzolas, toluolas, naftalinas, oksolis ir kiti gaminiai.
Lietuvoje redaguoti
Lietuvoje dar mūsų eros pradžioje buvo gaminamas degutas, kurį, kaip ir gintarą importuodavo Senovės Roma bei kitos šalys. Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje degutininkai buvo atleidžiami nuo kai kurių mokesčių.
Dervų pavyzdžiai redaguoti
Etimologija redaguoti
Lietuviškas žodis derva reiškia ne tik tam tikras medžiagas iš medžių, bet ir (1) 'pliauska skaloms skelti', (2) 'skala, šakalys', (3) 'pušies ar eglės kelmas, iš kurio varo (dega) degutą', (4) 'medžio sakai' ar 'pikis'. Jis giminingas liet. drevė 'išpuvusi kiaurymė medyje', rus. дерево 'medis' ir hipotetinėms indoeuropietiškoms šaknims *doru- ir *derwo-[4]. Pagal M. fon Vasmerį rus. дерево 'medis' giminingas liet. derva, latv. darva 'derva', anglosaksų teru 'derva'[5] Jis taip pat giminingas žodžiams:
- angl. tar 'degutas' (iš sen.angl. teoru 'degutas'; artimas vid. vokiečių žemaičių tere 'degutas', vid. oland. tar, terre)[6]. angl. tar 'degutas' spėjamai kilęs iš progermaniško *terwo, kuris kilęs iš *trewan, iš kurio kilęs ir angl. tree 'medis'.[7]
- angl. tree 'medis' (iš sen.angl. trēow; artimas sen.fryzų ir sen.norm. trē 'medis', sen.saksų trio, treo 'medis', gotų triu 'medis', gr. drys 'medis', sanskr. dāru 'mediena; miškas')[8]. Tree giminystė su liet. derva 'smalingas medis; derva, degutas' nurodoma ir Čamberso etimologijos žodyne[9]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ R. Edgeworth, B. J. Dalton and T. Parnell. The Pitch drop experiment
- ↑ Iliustruota faktopedija. Vilnius: Alma littera, 2000, 69 p. ISBN 9986-02-895-7.
- ↑ Zenonas Mačionis. Derva. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. IV (Chakasija-Diržių kapinynas). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003. 632 psl.
- ↑ [Buck CD (1949) A Dictionary of Selected Synonyms in the Principal Indo-European Languages. straipsnis „1.42 Tree“ (48 psl.)
- ↑ Фасмер М. (2003) Этимологический словарь русского языка. 4-ое изд.
- ↑ "tar. " Webster’s Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (1 Jan. 2008).[neveikianti nuoroda]
- ↑ Barnhart RH, ed. (1988) Chambers Dictionary of Etymology – straipsnis „Tar“ (1116 psl.)
- ↑ "tree. " Webster’s Third New International Dictionary, Unabridged. Merriam-Webster, 2002. http://unabridged.merriam-webster.com (1 Jan. 2008)[neveikianti nuoroda]
- ↑ Barnhart RH, ed. (1988) Chambers Dictionary of Etymology – straipsnis „Tree“ (1164 psl.)