DH.60 buvo sukurtas didesnio biplanoDH.51 pagrindu. [1] Pirmasis šios serijos lėktuvas, varomas 60 AG (45 kW) galios varikliu „ADC Cirrus“ (registracijos Nr. G-EBKT) į orą pakilo „de Havilland“ įmonės aerodrome Stag Lane 1925 m. vasario 22 d., pilotuojamas paties konstruktoriaus. „Moth“ (liet. „kandis“) buvo medinės konstrukcijos dvivietis biplanas su fanera dengtu fiuzeliažu ir audiniu dengtais sparnais, su fiksuota standartine važiuokle su šliaužikliu. Konstrukcija numatė sulankstomus sparnus, kas leido savininkams laikyti orlaivį mažose erdvėse. Orlaiviu susidomėjo tuometinis valstybės sekretorius aviacijos klausimaisseras Samuelis Hoare’as, o Aviacijos ministerija subsidijavo penkis skraidymo klubus ir aprūpino juos šio modelio orlaiviais.
Prototipas buvo modifikuotas įrengiant balansuotus krypties vairus ir dalyvavo 1925 m. Karaliaus taurės lenktynėse. Viename iš pirmųjų orlaivių buvo sumontuota visiškai metalinė dviguba plūdinė važiuoklė.
Trys orlaiviai buvo modifikuoti 1927 m. Karaliaus taurės – į juos ant pažemintų laikiklių montuotas variklis „Cirrus II“. Pirminis orlaivio pavadinimas DH.60X (eksperimentinis) netrukus buvo pakeistas į Cirrus II Moth; indeksas DH.60X pakartotinai buvo panaudotas 1928 m. modeliui su varikliu „Gipsy I“.
Nors „Cirrus“ varikliai buvo patikimi, jų tiekimas patikimu nebuvo. Variklis buvo komponuojamas iš Pirmojo pasaulinio karo laikų 8 cilindrų „Renault“ variklių detalių, todėl jo gamyba priklausė nuo nuo „Renault“ atsargų. Dėl šios priežasties de Havillandas nusprendė pakeisti „Cirrus“ į Frenko Halfordo 1928 m. sukurtą naują „de Havilland Gipsy I“. Atitinkamai, orlaivis iš DH.60 Moth tapo DH.60G Gipsy Moth.
Be galios padidėjimo, pagrindinis šio atnaujinimo privalumas buvo galimybė gaminti bet kokius kiekius „Gipsy“ variklių. Naujieji „Gipsy“ galėjo būti gaminami toje pačioje gamybos linijoje kartu su „Moth“ lėktuvų fiuzeliažais. Tai leido de Havillandui kontroliuoti visą „Moth“ lėktuvo fiuzeliažo, variklio ir kitų dalių gamybos procesą, supaprastinti gamybos procesus ir sumažinti gamybos sąnaudas. Nors originalus DH.60 buvo siūlomas už santykinai kuklią 650 svarų sterlingų sumą, 1930 m. modernizuoto „Gipsy Moth“ kaina siekė tuos pačius 650 svarų sterlingų.
DH.60G-III Moth Major Nr. G-ADHE Koventris, 1954 m. birželis
Pilnai metalinio fiuzeliažo „Gipsy Moth“ gavo pavadinimą „DH.60M Moth“ ir iš pradžių buvo gaminama užsienio klientams. Pirmieji užsakymai atėjo iš Kanados. DH.60M taip pat buvo pagal licenciją gaminamas Australijoje, Kanadoje, JAV ir Norvegijoje. 1931 m. buvo pagamintas pirmasis kariškių treniruotėms skirtas „DH.60M“, gavęs indeksą „DH.60T Moth Trainer“.
1931 m. atnaujinus „Gipsy“ („Gipsy II“), de Havilland jį pradėjo montuoti apverstą ir pervadino į „Gipsy III“. Orlaivis su tokiu varikliu gavo indeksą „DH.60G-III Moth Major“. Ši modifikacija buvo skirta karinių treniruoklių rinkai, pirmieji tokie orlaiviai buvo patiekti Švedijos oro pajėgoms.
„DH.60T“ su „Gipsy III“ gavo pavadinimą „DH.60T Tiger Moth“. „DH.60T Tiger Moth“ buvo toliau modifikuotas, pakeistas sparnų strėliškumas, kabinos statramsčiai buvo perkelti į priekį, taip palengvinant išlipimą iš priekinės kabinos avarijos atveju. Pakeitimai pasirodė pakankamai dideli, todėl orlaivis gavo naują pavadinimą „DH.82 Tiger Moth“.
D.H.60T – dvivietis, medinės konstrukcijos biplanas. Be variklio, „Gipsy Moth“ iš esmės išliko stardartiniu „DH.60“. Išskyrus naujo variklio tvirtinimui reikalingas modifikacijas, fiuzeliažas išliko toks pat, išmetimo vamzdžiai vis dar buvo montuojami kairioje fiuzeliažo pusėje, o dešinėje taip pat buvo rašomas įmonės ir prekinio ženklo logotipas „De Havilland Moth“. Degalų bakas buvo montuojamas išpūstame viršutinio sparno centriniame bloke. Sparnai išsaugojo galimybę būti sulankstyti, tik apatiniuose sparnuose buvo montuojami patentuoti „de Havilland“ diferencialiniai eleronai. Dažymo galimybės išliko tokios pat paprastos kaip ir anksčiau: sparnai ir uodega – spalva „Moth silver“, fiuzeliažas – pirkėjo pasirinktos spalvos.
Gipsy Moth greitai tapo pagrindiniu britų skraidymo klubų orlaiviu. Iki 1929 m. buvo apskaičiuota, kad iš 100 pramoginių lėktuvų Didžiojoje Britanijoje 85 buvo vienokio ar kitokio tipo „kandys“, dauguma jų – „Gipsy Moth“. De Havillandui perėjus nuo „Cirrus“ variklių prie savos gamybos „Gipsy“, į rinką plūstelėjo pertekliniai „Cirrus“ varikliai, kurie buvo plačiai naudojami konkuruojančiuose paprastuose modeliuose „Avro Avian“, „Klemm Swallow“ ir „Miles Hawk“.
Nors netrukus buvo pakeistas pažangesniu modeliu „DH.82 Tiger Moth“, „Gipsy Moth“ ilgai išliko svarbiu britų aviacijos elementu. Antrasis pasauliniskaras žymėjo „Gipsy Moth“ pabaigą, o po karo jį greitai pakeitė civilinę rinką užplūdę buvę RAF „Tiger Moth“.
Nors DH.60T buvo agresyviai reklamuojamas kaip karinis pradinio mokymo lėktuvas, kariškių reakcija buvo gana vėsi. RAF iš pradžių įsigijo tik keletą orlaivių bandymams ir nustatė, kad daugelis „Moth“ parametrų neatitinka karinių mokymų poreikių. Visgi, iki 1931 m. RAF įsigijo 124 vnt. DH.60M ir iki 1939 m. juos naudojo Centrinėje skraidymo mokykloje ir kituose mokymo padaliniuose.
Kanados karališkųjų karinių oro pajėgų DH.60 Cirrus Moth su plūdėmis
„Moth“ mokymo variantus įsigijo keleto užsienio šalių karinės oro pajėgos. Užsakymai atėjo iš Argentinos, Australijos, Austrijos, Norvegijos, Portugalijos, Švedijos KOP ir Danijos karinio jūrų laivyno. Suomijoje lėktuvą pagal licenciją gamino įmonė „Valtion lentokonetehdas“ (21 vnt., iš kurių 18 įsigijo Suomijos karinės oro pajėgos). Pirmieji pavyzdžiai buvo varomi „Cirrus“ varikliais, o 11 vėlesnių – „Hermes“. Į lėktuvus buvo montuojamos „X“ tipo važiuoklės ir vietoje pagaminti variklio gaubtai, o orlaiviai gavo pavadinimą „Härkä-Moth“ („Jaučio kandis“).[2]
Paragvajaus vyriausybė per Chaco karą įsigijo du „Gipsy Moth“. Jie buvo naudojami kaip ryšių orlaiviai. Vienas jų buvo sunaikintas aukų pareikalavusioje avarijoje Ñu-Guazú karinių oro pajėgų bazėje. Kitas po karo, 1936 metais buvo perduotas Paragvajaus aeroklubui.
Lietuvos Aero Klubas Anglijoje 1933 m. įsigijo vieną de Havilland DH 60G III „Gipsy Moth". Kituose šaltiniuose nurodoma, kad tai buvo DH 60T.[3]
D.H.60 buvo pirmasis LAK įsigytas lėktuvas (iki tol Karo aviacija 1929 m. padovanojo Albatros B.II, 1931 m. - Anbo II). Šiam lėktuvui buvo pirmajam Lietuvoje surengta (po jo kitiems naujiems lėktuvams ir sklandytuvams tapusi tradicija) vadinamoji „krikštynų" ceremonija, suteikiant vardą „Karvelis". Orlaivis buvo užregistruotas numeriu LY-LAL.
Populiarinant sportinę aviaciją, 1934 m. pavasarį, futbolo sezono atidarymo proga sumanyta į LFLS stadioną numesti sviedinį iš lėktuvo. Šį uždavinį pasišovė atlikti S. Jurevičius ir K. Pūras, tačiau būdami nepatyrę lakūnai, išmetę sviedinį, užkliuvo už vieno iš ąžuolų, supančių stadioną. Lėktuvas nukrito ir buvo smarkiai aplaužytas, S. Jurevičiui lūžo koja, K. Pūras apsibrozdino.
Aviacijos dirbtuvėse iki rudens suremontuotas, D.H.60T vėliau sėkmingai tarnavo Aero Klube iki sovietinės okupacijos.
LAK’o D.H.60T liemuo buvo nudažytas šviesiai mėlyna, sparnai – sidabrine spalva, variklio gaubtas - nedažytas metalas.[3]
DH.60Moth, (vėliau pervadintas Cirrus Moth arba Cirrus I Moth)
DH.60 Hermes MothPrototipas ir pirmųjų serijų modelis, varomas 60 AG (45 kW) varikliu „ADC Cirrus“ (vėliau pervadintu „Cirrus Mk I“). Pastatyti 8 ikiserijiniai ir 31 serijinis lėktuvas.
DH.60XCirrus II Moth (pradžioje vadintas Moth TypeX arba Experiment Moth)
1927 m. pristatytas modelis su 1 pėda (30 com) padidintu sparnų mojumi, 2,5 colio (7 cm) ilgesniu fiuzeliažu ir mažesniu atstumu tarp viršutinio ir apatinio sparnų. Varomas patobulintu 80 AG (60 kW) galios varikliu „ADC Cirrus Mark II“. Pagaminti 333 vnt. Daugelyje jų vėliau sumontuoti „Cirrus Mk III“ arba „Cirrus Hermes“ varikliai, dar vėliau – „Gipsy“ varikliai).
Pirmasis esminis konstrukcijos patobulinimas: „Cirrus“ 100 AG (75 kW) galios „de Havilland Gipsy I“ varikliu.
DH.60GII Gipsy II Moth
Varomas 120 AG (83 kW) varikliu „Gipsy II“. Paprastai vadinamas „Gipsy Moth“, kaip ir 100 AG (75 kW) modelis.
DH.60X Gipsy Moth
Modelis su dengtu keleivių salonu - De Havilland DH.60G Moth Coupe, 1929 m.Pakartotinai naudotu indeksu DH60X žymėtas modelis su „X“ tipo sutvirtinta važiuokle (X tipo važiuoklė tapo standartine DH.60M ir visiems vėlesniems modeliams).
Visų modelių „Gipsy Moth I“ ir „Gipsy Moth II“ 595 vienetus pastatė „de Havilland“ Stag Lane aerodrome, 40 – „Morane-Saulnier“ (Prancūzija), 18 – korporacija „Moth“ (JAV) ir 32 – įmonė „Larkin Aircraft Supply“ (LASCO), 3 – „General Aircraft Company“ (Genairco), 1 – „Codock“ (Cockadoo Island Dockyard and Engineering Co Ltd), 7 – „de Havilland Aircraft Pty Ltd“ (DHA) Australija).
DH.60M Moth (Metal Moth)
Originalus faneros fiuzeliažas pakeistas metalinių stygų konstrukcija, padengta legiruotu audiniu. Nors bendras svoris padidėjo, techninė priežiūra tapo lengvesnė, o metaliniai fiuzeliažai tapo standartu visoms vėlesnėms versijoms. Pagaminti keturi ikigamybiniai orlaiviai, 536 pagamino „de Havilland Stag Lane“, 40 – „de Havilland Canada“, 161 – korporacija „Moth“ (JAV), 10 – Norvegijos kariuomenės orlaivių, 6 – Munitions Supply Boiard (Australija).
DH.60T (Moth Trainer)
„Metal-Gipsy Moth“ treniruoklio variantas. Vidinių sparnų tvirtinimo trosų pertvarkymas leido lengviau patekti į priekinę kabiną – tai būtina parašiutus nešiojantiems karo pilotams. Buvo pagaminti du prototipai ir 47 serijiniai orlaiviai.
Šveicarijoje registruotas DH.60G III Moth Major
DH.60G III Moth
1931 m. pradėtas montuoti apverstas variklis „de Havilland Gipsy II“ (Gipsy III). Orlaivis su šiuo varikliu gavo indeksą „DG.60G III Moth“. Pagaminti 57 vnt,, įskaitant 10 vienetų Karališkosios oro pajėgos kaip „Queen Bee“ taikiniai dronai.
DH.60G III Moth Major
1934 m. nuo 58-ojo DH.60G III variantu variklio pavadinimas buvo pakeistas į Gipsy Major, o lėktuvas pervadintas į DH.60G III Moth Major. Viso pastatyta 96 vnt., įskaitant 10 vnt. Karališkosioms oro pajėgoms kaip „Queen Bee“ taikiniai dronai, kurių gamyba baigta 1935 m. gegužės mėn. De Havilland technikos mokykla pagamino dar vieną „Moth Major“, todėl viso DH.60G III pagaminta 154 vnt.[4]
DH.60T („Tiger Moth“ prototipai)
Aštuoni RAF siūlyto treniruoklio prototipai su strėliškais sparnais. Dėl esminių pakeitimų orlaivis buvo pradėtas gaminti kaip naujas modelis – „DH.82 Tiger Moth“.
(EN) Gilbert, James (1970). The Great Planes. New York: Ridge Press.
(EN) Grant, James Ritchie (July–August 1999). „Anti-Clockwise: Australia the Wrong Way“. Air Enthusiast. No. 82. pp. 60–63. ISSN 0143-5450.
(EN) Jackson, A. J. (1973). British Civil Aircraft since 1919: Volume 2 (2nd ed.). London: Putnam. ISBN 0-370-10010-7.
(EN) Jackson, A. J. (1987). De Havilland Aircraft since 1909 (3rd ed.). London: Putnam. ISBN 0-85177-802-X.
(EN) Ketley, Barry; Rolfe, Mark (1996). Luftwaffe Fledglings 1935–1945: Luftwaffe Training Units and their Aircraft. Aldershot, UK: Hikoki Publications. ISBN 978-5-9955-0028-5.
(EN) Lopes, Mario Canoniga (Spring 1994). „Talkback“. Air Enthusiast. No. 53. pp. 79–80. ISSN 0143-5450.
(EN) Prins, François (Spring 1994). „Pioneering Spirit: The QANTAS Story“. Air Enthusiast. No. 53. pp. 24–32. ISSN 0143-5450.
(EN) Weal, Elke; Weal, John; Barker, Richard (1977). Combat Aircraft of World War Two. London: Arms and Armour Press / RAF Museum Hendon.
↑Sipos, Milos; Cooper, Tom (2020). Wings of Iraq, Volume 1: The Iraqi Air Force, 1931-1970. Warwick, UK: Helion & Company Publishing. p. 13. ISBN978-1-913118-74-7.
.svg){kind=small}
