Maksimalus kilimo svoris
Didžiausias orlaivio kilimo svoris (angl. maximum takeoff weight, MTOW) arba didžiausias bendrasis kilimo svoris (angl. maximum gross takeoff weight, MGTOW) arba didžiausia orlaivio kilimo masė (angl. maximum takeoff mass, MTOM) – didžiausias svoris, kiek sveriančiu orlaiviu galima bandyti pakilti. Šį rodiklį apsprendžia konstrukciniai ar kitokie apribojimai.
Analogiškas raketoms taikomas terminas yra „bendroji kilimo masė" (angl. gross lift-off mass, GLOW). MTOW paprastai nurodomas kilogramais arba svarais.
MTOW yra didžiausias praktiškai įrodytas svoris, kuriam esant orlaivis atitinka visus jam taikomus tinkamumo skraidyti reikalavimus. Orlaivio MTOW yra fiksuotas ir nesikeičia priklausomai nuo aukščio, oro temperatūros ar kilimo ir tūpimo tako ilgio.
Didžiausias leidžiamas kilimo svoris arba „reguliuojamas kilimo svoris“ priklauso nuo užsparnių ir priešsparnių padėties, aerodromo aukščio, oro temperatūros, kilimo ir tūpimo tako ilgio ir kitų veiksnių. Kiekvienu atveju šis rodiklis nustatomas pagal išorės aplinkybes, tačiau niekada negali būti didesnis nei MTOW.
Sertifikavimo standartai
redaguotiOrlaivio tinkamumą skraidyti apibrėžiančiuose sertifikavimo standartuose privalomai nurodomas didžiausias orlaivio svoris; taip pat reikalaujama įrodyti, kad orlaivis atitinka tinkamumo reikalavimus bet kokio svorio iki nurodyto didžiausio. Šią ribą paprastai lemia konstrukciniai reikalavimai – užtikrinti, kad orlaivio konstrukcija galėtų atlaikyti visas apkrovas, kurias ji gali patirti kilimo metu,[1] ir kurios yra sąlygojamos ne vien didžiausio skrydžio svorio.[2]
Klasifikavimas
redaguotiOrlaivių klasės
redaguotiTarptautiniu mastu orlaiviai klasifikuojami pagal MTOW:
- Ultralengvas orlaivis (D) (iki 600 kg MTOW, reikalinga sportinio piloto licencija (SPL)).
- Ultralengvoji klasė (tarptautinė) (iki 544/560 kg MTOW, atitinkanti Lietuvos ultralengvojo orlaivio apibrėžimas).
- Lengvasis sportinis orlaivis (LSA) (planuojamas JAV / Europos Sąjungoje) (600 kg MTOW), reikalinga lengvojo orlaivio piloto licencija (LAPL).
- VLA (labai lengvas orlaivis) (tarptautinis/D) (iki 750 kg MTOW, reikalinmga privataus piloto licencija (PPL) arba lengvojo orlaivio piloto licencija (LAPL)).
- Lengvieji orlaiviai iki 5,7 t MTOW (tarptautinis/D) (reikalinga privataus piloto licencija).
Sunkesniems orlaiviams pilotuoti reikalinga bent privataus piloto licencija ir atitinkama tipo kvalifikacija su įrašu piloto licencijoje.
Gali atsitikti taip, kad MTOW yra „dirbtinai“ sumažinamas dėl registracijos taisyklių: orlaiviai, kurie pvz. B. skirti JAV rinkai dažnai turi 600 kg MTOW, kad būtų galima visiškai išnaudoti vietinės LSA klasės apribojimus. Tačiau kadangi jie neatitinka Lietuvos reikalavimų lengviesiems orlaiviams iki 2 t MTOW, jie neretai registruojami kaip ultralengvieji, iki 472,5 kg MTOW. Panaši praktika taikoma ir kitose ES šalyse, pvz. Vokietijoje.[3] Tai ateityje bus ištaisyta įsigaliojus Europos LSA klasei.
Vilkties turbulencijos kategorijos
redaguotiOrlaivio vilties turbulencijos kategorija apibrėžiamas saugus atstumas, kurį reikia išlaikyti tarp orlaivių. Šis rodiklis taip pat priklauso nuo orlaivio didžiausio kilimo svorio. Pagal MTOW orlaiviai skirstomi į tris, kartais – keturias kategorijas:
- MTOW iki 7 t: L – lengvas.
- MTOW nuo 7 t iki 136 t: M – vidutinis.
- MTOW virš 136 t: H – sunkusis. Dėl jo sukeliamų labai stiprių sukūrių šiai kategorijai kartais priskiriamas ir lengvesnis, iki 124 t. MTOW Boeing 757.[4]
- MTOW virš 500 t: S – supersunkusis arba "super" (retai kada taikoma, paprastai tokiems lėktuvams kaip Airbus A380, An-225, Scaled Composites Model 351 Stratolaunch ir pan.).
Daugybiniai MTOW
redaguotiEgzistuoja galimybė, kad orlaivis bus sertifikuotas su sumažintu MTOW, mažesniu nei struktūrinis maksimumas. Taip elgiamasi siekiant pasinaudoti mažesniais MTOW pagrįstais mokesčiais, tokiais kaip draudimo įmokos, tūpimo mokesčiai ir skrydžių valdymo mokesčiai.[5][6] Tokia modifikacija laikoma nuolatine.[5]
Oro vežėjo pažymėjimo (AOC) turėtojai gali keisti savo orlaivių didžiausią deklaruotą kilimo svorį (MDTOW). Naudodami tam skirtas deklaravimo schemas je gali be papildomo mokesčio keisti kiekvieno savo orlaivio svorį.[5][7]
Orlaivio MTOW gali būti padidintas sutvirtinus dėl papildomų ar tvirtesnių medžiagų. Pavyzdžiui, Airbus A330 242 tonų MTOW variantas / A330neo naudoja Scandium-aliuminį (scalmalloy), taip išvengiant tuščio svorio padidėjimo.[8][9][10]
Didžiausias leistinas kilimo svoris arba didžiausias leidžiamas kilimo svoris
redaguotiDaugeliu atvejų orlaiviui gali būti neleidžiama kilti pagal MTOW. Tokiomis aplinkybėmis didžiausias leistinas kilimo svoris bus nustatytas atsižvelgiant į bent keletą veiksnių:[11]
- Užsparnių padėtis.
- Aerodromo aukštis (aukštis virš jūros lygio) – tiesiogiai susijęs su atmosferos slėgiu, kuris turi įtakos didžiausiai variklio galiai (traukai).
- Oro temperatūra – turi įtakos oro tankiui, kas turi įtakos didžiausiai variklio galiai (traukai).
- Kilimo ir tūpimo tako ilgis – trumpas kilimo ir tūpimo takas reiškia, kad orlaivis turi mažesnį atstumą įsibėgėti iki kilimo greičio. Maksimalios leistinos kilimo masės skaičiavimo ilgis gali būti koreguojamas, jei kilimo ir tūpimo take yra kliūčių ir (arba) stabdymo takų (angl stopway).
- Kilimo ir tūpimo tako vėjo komponentas – geriausia kilimo sąlyga yra stiprus priešinis vėjas išilgai kilimo takui. Blogiausias atvejis – galinis vėjas. Jei pučia šoninis vėjas, reikia atsižvelgti į vėjo komponentą (nuonašą).
- Kilimo ir tūpimo tako būklė – geriausias kilimo ir tūpimo takas yra sausas, lygus, asfaltuotas. Neasfaltuotas kilimo itakas, vandens balos ar sniego pėdsakai padidins riedėjimo trintį, todėl lėktuvas įsibėgės lėčiau.
- Kliūtys – lėktuvas turi sugebėti pakilti ir pasiekti pakankamą aukštį, kad galėtų perskristi už kilimo ir tūpimo tako galo esančias kliūtis ir reljefą .
Didžiausias svoris, kuriuo galima bandyti kilti, atsižvelgiant į aukščiau nurodytus veiksnius, vadinamas didžiausiu leidžiamu kilimo svoriu, didžiausiu leistinu kilimo svoriu arba reguliuojamu kilimo svoriu.
Taip pat skaitykite
redaguotiIšorinės nuorodos
redaguotiŠaltiniai
redaguoti- ↑ Torenbeek, E. Synthesis of Subsonic Airplane Design: An introduction to the preliminary design of subsonic general aviation and transport aircraft, with emphasis on layout, aerodynamic design, propulsion and performance. Springer Netherlands. ISBN 978-94-017-3202-4.
- ↑ Niu, C. Airframe Structural Design: Practical Design Information and Data on Aircraft Structures. Conmilit Press. ISBN 978-962-7128-04-5.
- ↑ pvz. Remos GX: techniniai duomenys (Memento, 2013 m. kovo 26 d.), Gamintojo svetainė
- ↑ BOEING 757-300, Skybrary
- ↑ 5,0 5,1 5,2 „Aircraft insurance | Civil Aviation Authority“.
- ↑ „ICAO's Policies on Charges for Airports and Air Navigation Services“ (PDF). Nuoroda tikrinta 15 September 2013.
- ↑ „Fodcom 20/09“.
- ↑ FARNBOROUGH: Airbus outlines A330neo engineering demands
- ↑ Scalmalloy aluminum-magnesium-scandium alloy Archyvuota kopija 15 August 2016 iš Wayback Machine projekto. Airbus Technology
- ↑ Metal 3D Printing Material Scalmalloy Could be the Aircraft Material of the Future. 3DPrint.com, Sarah Saunders. Jul 20, 2018.
- ↑ Joachim Scheiderer: . Springer-Verlag, 2008, ISBN 978-3-540-72722-4, doi:10.1007/978-3-540-72724-8.