Kemnicas

Kemnicas^[2] arba Chemnicas^[3] (vok. Chemnitz) – miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje, Rūdinių kalnų šiaurės vakariniuose priekalniuose, į pietvakarius nuo Dresdeno, prie Kemnico upės. Sudaro aglomeraciją su Cvikau. Tai yra paslaugų ir pramonės sektoriaus miestas.

Kemnicas vok. Chemnitz

Senoji ir naujoji miesto rotušės

Kemnicas 50°50′0″ š. pl. 12°55′0″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 12.91667°r. ilg. / 50.83333; 12.91667 (Kemnicas)Koordinatės: 50°50′0″ š. pl. 12°55′0″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 12.91667°r. ilg. / 50.83333; 12.91667 (Kemnicas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Saksonija
Regionas	Kemnicas

Gyventojų (2020^[1])	244 401
Plotas	220,85 km²
Tankumas (2020^[1])	1 107 žm./km²
Altitudė	296 m

Pašto kodas	09001–09247
Tel. kodas	0371
Tinklalapis	www.chemnitz.de
Vikiteka	Kemnicas

Kirčiavimas	Chem̃nicas (buv. Kárl Márks Štãtas)

Vardo kilmė redaguoti

Miestas pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Vardas kilęs iš sorbų kalbos, kurie reiškia „akmenuotą upelį“. Miesto pavadinimas čekiškai – Saská Kamenice.

Istorija redaguoti

Dabartinėje miesto vietoje kadaise buvo įsikūrusi slavų gyvenvietė Kamienica, o dokumentuose pirmą kartą paminėtas miesto Benediktinų vienuolynas – 1143 metais. Apie 1170 m. Šventosios Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa miestui suteikė imperijos miesto teises.

Viduramžiais mieste buvo išplėtota tekstilės pramonė bei prekyba. Kas trečias miesto gyventojas dirbo tekstilės srityje. XIX amžiuje miestas tapo pramonės centru, todėl Kemnicas kartais vadinamas Saksonijos Mančesteriu. 1913 m. mieste gyveno apie 320 tūkstančių gyventojų – daugiau nei šiandien.

Per Antrąjį Pasaulinį karą Kemnice buvo įsikūrusi karo ginklų gamykla bei Flosenburgo koncentracijos stovykla. Po karo iš miesto liko griuvėsiai, ir VDR valdymo metais miestas buvo smarkiai atstatomas. Kai kurie turistų traukos objektai atstatomi iki šiol.

Nuo 1953 m. gegužės 10 d. iki 1990 m. birželio 21 d. Kemnicas buvo vadinamas Karl Marks Štatu (Karlo Markso miestas).^[4]

Miesto objektai redaguoti

Paminklas Karlui Marksui

Mieste yra paminklas Karlui Marksui, kurį vietiniai vadina „galva“. Taip pat mieste stovi graži, renesanso stiliaus rotušė (XV amžius), plotas aplink buvusį vienuolyną, universitetą bei operos teatrą. Taip pat graži vieta – raudonas bokštas, kuris buvo pastatytas XII ar XIII amžiuje, išlikęs nuo miestą juosusios sienos. Stovi Šv. Jokūbo bažnyčia (XIV–XVII a.), Šv. Kryžiaus bažnyčia (1936 m.).^[3]

Vietiniame prekybos centre, Kulturkaufhaus Tietz, stovi suakmenėjęs medis. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių, ir jo amžius yra apie kelis milijonus metų.

Ekonomika redaguoti

Kemnicas yra didžiausias Kemnico-Cvikau aglomeracijos miestas, ir yra vienas iš svarbiausių rytų Vokietijos ekonominių centrų. 2004 m. Kemnico BVP buvo 6,3 milijardų eurų. Miesto ekonominę struktūrą daugiausiai sudaro nedideli fabrikai bei sunkiosios pramonės sektoriai, tokie kaip mechaninė inžinerija, metalų apdorojimas, mašinų gamyba.

Demografija redaguoti

Po Vokietijos susivienijimo Saksonija patyrė stiprų gyventojų sumažėjimą, o Kemnicas nuo 1990 m. prarado apie 20 procentų gyventojų. 2006 m. Kemnicas turėjo mažiausią gimstamumo lygį pasaulyje.

Susisiekimas redaguoti

Keliai redaguoti

Pro Kemnicą praeina dvi automagistralės (Autobahn) – A4 (Erfurtas–Dresdenas) ir A72 (Hofas–Leipcigas). Pastaroji automagistralė dar tiesiama.

Viešasis transportas redaguoti

Mieste egzistuoja trys viešojo transporto rūšys – autobusai, tramvajai (Straßenbahn), bei miesto geležinkeliai (Stadtbahn). Šiomis dienomis vienas miesto geležinkelio maršrutas, penki tramvajaus, 27 miesto autobusų bei priemiestinių autobusų maršrutai aptarnauja Kemnicą bei jo apylinkes.

Oro uostai redaguoti

Netoli Kemnico yra trys oro uostai, iš kurių du – tarptautiniai (Drezdene ir Leipcige. Drezdeno oro uostas nutolęs apie 70 kilometrų, o Leipcigo – apie 39 kilometrus nuo Kemnico. 13 kilometrų nuo miesto yra ir mažesnis komercinis oro uostas, kuris dabar yra tobulinamas.

Miestų partnerystė redaguoti

Sportas redaguoti

Futbolas redaguoti

Šaltiniai redaguoti

↑ "Bevölkerung des Freistaates Sachsen nach Gemeinden am 31. Dezember 2020". Statistisches Landesamt des Freistaates Sachsen
↑ Ona Slavėnaitė, Chemnitz, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-03-20 (elektroninė versija). Nuoroda tikrinta 2023-04-13.
↑ ^3,0 ^3,1 Chemnitz. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
↑ Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199

[1] "Bevölkerung des Freistaates Sachsen nach Gemeinden am 31. Dezember 2020". Statistisches Landesamt des Freistaates Sachsen

[2] Ona Slavėnaitė, Chemnitz, Visuotinė lietuvių enciklopedija, 2023-03-20 (elektroninė versija). Nuoroda tikrinta 2023-04-13.

[VLE2-3] 3,0 ^3,1 Chemnitz. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003

[4] Географический энциклопедический словарь, гл. редактор А. Ф. Трёшников. – Москва, Советская энциклопедия, 1983. // psl. 199

[2]

[3]

[1]

[4]