Chemnicas

Chemnicas vok. Chemnitz

Senoji ir naujoji miesto rotušės

Chemnicas 50°50′0″ š. pl. 12°55′0″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 12.91667°r. ilg. / 50.83333; 12.91667 (Chemnicas)Koordinatės: 50°50′0″ š. pl. 12°55′0″ r. ilg. / 50.83333°š. pl. 12.91667°r. ilg. / 50.83333; 12.91667 (Chemnicas)

Laiko juosta: (UTC+2) ------ vasaros: (UTC+3)

Valstybė	Vokietija
Žemė	Saksonija
Regionas	Chemnicas

Gyventojų (2020^[1])	244 401
Plotas	220,85 km²
Tankumas (2020^[1])	1 107 žm./km²
Altitudė	296 m

Pašto kodas	09001–09247
Tel. kodas	0371
Tinklalapis	www.chemnitz.de
Vikiteka	Chemnicas

Kirčiavimas	Chem̃nicas (buv. Kárl Márks Štãtas)

Chemnicas – miestas Vokietijos rytuose, Saksonijoje, Rūdinių kalnų šiaurės vakariniuose priekalniuose, į pietvakarius nuo Dresdeno, prie Chemnico upės. Sudaro aglomeraciją su Cvikau. Tai yra paslaugų ir pramonės sektoriaus miestas.

Vardo kilmėKeisti

Miestas pavadintas pagal to paties pavadinimo upę. Vardas kilęs iš sorbų kalbos, kurie reiškia „akmenuotą upelį“. Miesto pavadinimas čekiškai – Saská Kamenice.

IstorijaKeisti

Dabartinėje miesto vietoje kadaise buvo įsikūrusi slavų gyvenvietė Kamienica, o dokumentuose pirmą kartą paminėtas miesto Benediktinų vienuolynas – 1143 metais. Apie 1170 m. Šventosios Romos imperatorius Frydrichas I Barbarosa miestui suteikė imperijos miesto teises.

Viduramžiais mieste buvo išplėtota tekstilės pramonė bei prekyba. Kas trečias miesto gyventojas dirbo tekstilės srityje. XIX amžiuje miestas tapo pramonės centru, todėl Chemnicas kartais vadinamas Saksonijos Mančesteriu. 1913 m. mieste gyveno apie 320 tūkstančių gyventojų – daugiau nei šiandien.

Per Antrąjį Pasaulinį karą Chemnice buvo įsikūrusi karo ginklų gamykla bei Flosenburgo koncentracijos stovykla. Po karo iš miesto liko griuvėsiai, ir VDR valdymo metais miestas buvo smarkiai atstatomas. Kai kurie turistų traukos objektai atstatomi iki šiol.

Nuo 1953 m. gegužės 10 d. iki 1990 m. birželio 21 d. Chemnicas buvo vadinamas Karl Marks Štatu (Karlo Markso miestas).^[2]

Miesto objektaiKeisti

Paminklas Karlui Marksui

Mieste yra paminklas Karlui Marksui, kurį vietiniai vadina „galva“. Taip pat mieste stovi graži, renesanso stiliaus rotušė (XV amžius), plotas aplink buvusį vienuolyną, universitetą bei operos teatrą. Taip pat graži vieta – raudonas bokštas, kuris buvo pastatytas XII ar XIII amžiuje, išlikęs nuo miestą juosusios sienos. Stovi Šv. Jokūbo bažnyčia (XIV–XVII a.), Šv. Kryžiaus bažnyčia (1936 m.).^[3]

Vietiniame prekybos centre, Kulturkaufhaus Tietz, stovi suakmenėjęs medis. Tai vienas iš nedaugelio išlikusių, ir jo amžius yra apie kelis milijonus metų.

EkonomikaKeisti

Chemnicas yra didžiausias Chemnico-Cvikau aglomeracijos miestas, ir yra vienas iš svarbiausių rytų Vokietijos ekonominių centrų. 2004 m. Chemnico BVP buvo 6,3 milijardų eurų. Miesto ekonominę struktūrą daugiausiai sudaro nedideli fabrikai bei sunkiosios pramonės sektoriai, tokie kaip mechaninė inžinerija, metalų apdorojimas, mašinų gamyba.

DemografijaKeisti

Po Vokietijos susivienijimo Saksonija patyrė stiprų gyventojų sumažėjimą, o Chemnicas nuo 1990 m. prarado apie 20 procentų gyventojų. 2006 m. Chemnicas turėjo mažiausią gimstamumo lygį pasaulyje.

SusisiekimasKeisti

KeliaiKeisti

Pro Chemnicą praeina dvi automagistralės (Autobahn) – A4 (Erfurtas–Dresdenas) ir A72 (Hofas–Leipcigas). Pastaroji automagistralė dar tiesiama.

Viešasis transportasKeisti

Mieste egzistuoja trys viešojo transporto rūšys – autobusai, tramvajai (Straßenbahn), bei miesto geležinkeliai (Stadtbahn). Šiomis dienomis vienas miesto geležinkelio maršrutas, penki tramvajaus, 27 miesto autobusų bei priemiestinių autobusų maršrutai aptarnauja Chemnicą bei jo apylinkes.

Oro uostaiKeisti

Netoli Chemnico yra trys oro uostai, iš kurių du – tarptautiniai (Drezdene ir Leipcige. Drezdeno oro uostas nutolęs apie 70 kilometrų, o Leipcigo – apie 39 kilometrus nuo Chemnico. 13 kilometrų nuo miesto yra ir mažesnis komercinis oro uostas, kuris dabar yra tobulinamas.