Nevaišiai

kaimas Ignalinos rajone

Nevaišiai – kaimas Ignalinos rajono savivaldybėje, 3,5 km į šiaurės rytus nuo Ceikinių. Kaimą supa Nevaišių geomorfologinis draustinis, pietryčiuose stūkso aukščiausia Švenčionių aukštumoje Nevaišių kalva (288,9 m, penkta aukščiausia Lietuvoje). Apylinkių kraštovaizdis kalvotas ir miškingas, gausu pelkių, balų.

Nevaišiai
[[Vaizdas:|{{#if:|270px]]
Nevaišiai
Nevaišiai
55°17′10″š. pl. 26°16′23″r. ilg. / 55.286°š. pl. 26.273°r. ilg. / 55.286; 26.273 (Nevaišiai)
Apskritis Utenos apskrities vėliava Utenos apskritis
Savivaldybė Ignalinos rajono savivaldybės vėliava Ignalinos rajono savivaldybė
Seniūnija Ceikinių seniūnija
Gyventojų (2021) 5
Vietovardžio kirčiavimas
(2 kirčiuotė) [1]
Vardininkas: Nevaĩšiai
Kilmininkas: Nevaĩšių
Naudininkas: Nevaĩšiams
Galininkas: Nevaišiùs
Įnagininkas: Nevaĩšiais
Vietininkas: Nevaĩšiuose
Istoriniai pavadinimai lenk. Niewojszany, Niewoysze, rus. Невойшаны

Etimologija

redaguoti

Pavadinimas greičiausiai kilęs iš asmenvardžio *Nevaišis ar panašaus (plg. pavardės Váišė, Vaišis, Vaišỹs), raštuose minimas nuo 1706 m. (kaip Niewoyszany).[2]

Istorija

redaguoti

XIX a. pab. – XX a. pr. kaimas buvo Švenčionių apskrities Zablatiškės valsčiuje.

Lenkmečiu ir sovietmečiu priklausė Švenčionių apskrities Ceikinių valsčiui, buvo apylinkės centras. Nuo 1950 m. Nevaišių apylinkės centras, vėliau priklausė Ceikinių apylinkei. Nuo 1951 m. veikė pradinė mokykla.[3]

Gyventojai

redaguoti
 
 
Demografinė raida tarp 1866 m. ir 2021 m.
1866 m.[4] 1905 m.[5] 1931 m.[6] 1959 m.sur.[7] 1970 m.sur.[7] 1979 m.sur.[8]
43 52 61 76 58 43
1989 m.sur.[9] 2001 m.sur.[10] 2003 m. 2011 m.sur.[11] 2021 m.sur.[12] -
22 13 17 5 5 -

Šaltiniai

redaguoti
  1. Aldonas Pupkis, Marija Razmukaitė, Rita Miliūnaitė. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
  2. Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
  3. enciklopedija.ignalinosvb.lt
  4. Niewojszany. Słownik geograficzny Królestwa Polskiego i innych krajów słowiańskich, T. VII (Netrebka — Perepiat). Warszawa, 1886, 138 psl. (lenk.)
  5. Гошкевич И. И. Виленская губернія: Полный списокъ населенныхъ мѣстъ со статистическими данными о каждомъ поселеніи, составленный по оффиціальнымъ свѣдѣниямъ. – Вильна, 1905.
  6. Wykaz miejscowości Rzeczypospolitej Polskiej, tom I: Województwo wileńskie. – Warszawa, Główny urząd statystyczny Rzeczypospolitej Polskiej, 1938.
  7. 7,0 7,1 Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius: Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų tarybos, 1974.
  8. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982.
  9. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). Vilnius: Lietuvos Respublikos Statistikos departamentas, 1993.
  10. Utenos apskrities gyvenamosios vietovės ir jų gyventojai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2003.
  11. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2011 metų gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2013. Suarchyvuota 2022-04-08.
  12. Gyventojai gyvenamosiose vietovėse: Lietuvos Respublikos 2021 metų gyventojų surašymo rezultatai. Vilnius: Statistikos departamentas, 2022.