Butano ir Lietuvos santykiai
Butano ir Lietuvos santykiai – dvišaliai tarptautiniai santykiai tarp Butano ir Lietuvos. 2022 m. diplomatiniai santykiai tarp šalių lieka neužmegzti.
 |
Butano ir Lietuvos santykiai |  |
| Prekybos apimtys (2018):[1] | ||
| • Lietuva → Butanas: 7,5 tūkst. eur. | ||
| • Butanas → Lietuva: 0 eur. | ||
| Turistų srautai[2]: | ||
| • Lietuva → Butanas: <100 | ||
Butano karalystė lieka viena iš nedaugelio valstybių, su kuria kol kas nėra užmegzti diplomatiniai santykiai. Tam įtakos turėjo saviizoliacinė Butano karalystės politika[3]. Nepaisant to, tarp Lietuvos ir Butano vyksta ekonominių mainų, taipogi bendradarbiavimas per Europos Sąjungą, su kuria Butanas diplomatinius santykius yra užmezgęs dar prieš Mastrichto sutartį. Turizmo agentūros (Grūda, Kelionių akademija) organizuoja keliones į šią šalį iš Lietuvos.
Abi šalys yra Jungtinių Tautų narės.
Pirmas bandymas užmegzti diplomatinius santykius buvo 2013 m., Seimo Komitete svarstant galimybes užmegzti santykius su Kuba ir Butanu.[4] Vis dėlto su Kuba santykiai užmegzti buvo, su Butanu — ne.
2017 m. liepos 11 d. dėl diplomatinių santykių užmezgimo buvo atvykusi Butano diplomatų delegacija, vadovaujama Butano Užsienio reikalų ministerijos Dvišalių santykių departamento direktoriaus Kesango Vangdžio. Susitikimas rengtas pagal Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos projektą „Lietuvos patirties perdavimas stiprinant Butano institucijų administracinius gebėjimus bei skatinant demokratines reformas Butane“.[5] Delegacija susitiko su Linu Linkevičiumi, prezidentės Dalios Grybauskaitės ir premjero Sauliaus Skvernelio patarėjais, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto nariais. Be diplomatinių santykių užmezgimo aptartos ir politinio, ekonominio ir kultūrinio bendradarbiavimo galimybės, tarptautinės aktualijos. Nurodyta, kad Butano delegacija lankysis Vilniaus universiteto Orientalistikos centre ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje, Vilniaus, Alytaus, Druskininkų savivaldybėse domėtis šių savivaldybių valdymo modeliu, administracinių funkcijų pasiskirstymu nacionaliniu ir vietiniu lygmeniu.[6][7]
2020 m. Lietuvos Respublikos ambasadorius Indijoje Julius Pranevičius pasirašė susitarimą su Butano nevyriausybine organizacija Zamin Friends Forever dėl paramos skyrimo veido kaukių gamybai, taip siekiant padėti Butanui kontroliuoti Covid-19 plitimą šalyje.[2]
Pilietiniai mainai redaguoti
| Metai | 2016[8] | 2020[9] | 2021[10] | 2022[11] | 2023[12] |
|---|---|---|---|---|---|
| Butano piliečių skaičius Lietuvoje | 1 | 1 | 0 | 0 | 2 |
Šaltiniai redaguoti
- ↑ „Prekių eksportas, importas pagal šalis ir teritorijas“. Lietuvos statistika. Nuoroda tikrinta 2021 m. gruodžio 9 d.
- ↑ 2,0 2,1 Lietuva skyrė paramą veido kaukių gamybai Butane (Lietuvos Respublikos ambasada Indijos Respublikoje) Archyvuota kopija 2021-01-31 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Lietuvoje apsilankęs Butano diplomatas: valdžia neturi teisės egzistuoti, jeigu nesuteikia laimės tautai
- ↑ Mezgami diplomatiniai santykiai su Butanu ir Kuba – LRT
- ↑ https://www.urm.lt/default/lt/naujienos/lietuvoje-lankosi-butano-delegacija[neveikianti nuoroda] Lietuvoje lankosi Butano delegacija | Naujienos | Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija (urm.lt)]
- ↑ Lietuvoje pirmą kartą lankosi Butano diplomatai (15min.lt)
- ↑ Plėtojamas bendradarbiavimas su Butanu (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija) Archyvuota kopija 2020-12-05 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Migracijos metraštis 2015 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2019 Archyvuota kopija 2022-09-20 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2020 Archyvuota kopija 2021-11-21 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2021 Archyvuota kopija 2022-07-05 iš Wayback Machine projekto., Migracijos departamentas prie VRM
- ↑ Migracijos metraštis 2022