Brahmanas (skr. ब्रह्मन् = IAST: bráhman) – senovės Indijos filosofijos, ypač vedantos, sąvoka, kuri reiškia visa apimančią substanciją, aukščiausiąją tikrovę, pasaulio esmę ir sielą. Tai beasmenis dvasinis pradas, aukščiausia objektyvi tikrovė, egzistuojanti nepriklausomai nuo erdvės ir laiko.[1] Iš Brahmano viskas gimsta, jame gyvena ir į jį grįžta, kad vėl atgimtų.

Žodžio kilmė redaguoti

Tradiciškai žodis brahman kildintas iš šaknies br̥ṃh- („augti, bręsti, plėtotis“)[2], nors dabar paprastai kildinamas iš ide. *bhlagh-men-, iš kurios taip pat vedamas lot. flāmen „kunigas“, sen. vok. bluozan „aukoti“ ir pan.

Šis žodis gausiai minimas Rigvedoje ir kitose vedose, bet ten reiškia maldą, šventą ištarmę, žosmę. Kaip ir graikų logosas, brahman palaipsniui iš švento žodžio virsta pasaulį steigiančia dievybe-žodžiu.

Upanišados ir Brahmanas redaguoti

Upanišadose Brahmanu vadinama aukščiausioji tikrovė. Jis suprantamas ir kaip dieviškoji asmenybė, ir kaip beasmenis principas. Toks beasmenis principas priartėja prie substancinės filosofijos sampratos. Taip suprastas Brahmanas yra genetinis ir substancinis visos esamybės pradas. Jis taip pat ir visos esamybės užbaigimas. Šis pradas skirtas pasiekti aukštesnę, viršlaikinę pasaulio esmę. Dabartinė Brahmano sąvoka reiškia absoliutų dvasinį pradą.

Upanišadose teigiama „Iš tiesų iš ko gimsta tos būtybės, iš ko gyvena gimusieji, į ką jie įeina, kam miršta…tai ir stenkis atpažinti, tai yra Brahmanas“. Jis nuolat sutapatinamas su žmogaus būties pradmeniu, siela – atmanu.

Upanišadų autoriai pakyla iki apibendrinimų, kurie iškyla trumpose formuluotėse: „Visa, kas bebūtų, yra Brahmanas“. „Visa yra Brahmanas“. „Brahmanas iš tiesų, tai kas nemirtinga, užpakalyje, iš dešinės ir kairės, jis tęsiasi į viršų ir žemyn; iš tiesų Brahmanas – visa tai, kas didingiausia.“

Kita vertus, apie Brahmaną dažnai šnekama apofatiniu būdu: jis – nei tai, nei tai (neti neti), tai niekam netapati, o viską pranokstanti būtis.

Nirguna ir saguna brahmanas redaguoti

Skiriami du Brahmano aspektai: turintis savybes (saguṇa) ir besavybiškas (nirguṇa).

  • Nirguna brahmanas yra savybėmis neišreiškiamas absoliutas. Šitoks brahmano supratimas būdingas Šankaros mokyme ir visoje advaita vedantos tradicijoje. Nirguna brahmanas tapatinamas su atmanu, o visos jo įsivaizduojamos savybės ir atributai laikomi tik majos raiška, nes galutinė tikrovė neturi jokių ribų. Ramanudžos višištha advaitos mokyme sutinkama, kad brahmanas yra galutinė ir neribota tikrovė, tačiau teigiama, kad jis galįs apsireikšti ir savybiniu pavidalu kaip Yšvara.[3]
  • Saguna brahmanas yra absoliutas, pasireiškiantis savybiškais pavidalais, tokiais kaip Višnus ar Šiva.[4]

Taip pat skaitykite redaguoti

Šaltiniai redaguoti

  1. Brahmanas. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. III (Beketeriai-Chakasai). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2003
  2. [1] Archyvuota kopija 2018-12-30 iš Wayback Machine projekto.
  3. Nirguṇa Brahman.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 152
  4. Saguṇa Brahman.0Bruce M. Sullivan. Historical Dictionary of Hinduism. The Scarecrow Press, 1997.0p. 193