Prakritė (skr. प्रकृति = IAST: prakr̥ti-, 'prigimtis, gamta, priežastis, materija') – pamatinė samkhjos, hinduizmo filosofinės sistemos, sąvoka, reiškianti „pirmapradę gamtą“, materialią visatos pirminę priežastį. Laikoma moteriškuoju pradiniu elementu, sąveikaujančiu su vyriškuoju elementu – dvasia (puruša). Vystosi iš mūlaprakritės (avjakto) – neatsiskleidusios, potencialios gamtos.

Samkhjos tekstuose puruša apibūdinamas kaip „bekojis“, sėdintis ant pečių „neregei“ prakritei. Skirtingai nei kinų In-Jang teorijoje, puruša nėra aktyvus vyriškas pradas, jis apibūdinamas kaip „drišti“ – nebylus prakritės metamorfozės liudytojas, be kurio egzistavimo neįmanoma prakritės veikla. Samkhjos sistemoje prakritę sudaro 3 gunos. Prakritė yra nesąmoninga, objektyvi, bendra daugeliui liudijančių purušų ir besivystanti (skiriasi nuo sąmoningų, subjektyvių, privačių ir nesikeičiančių purušų).

Advaita vedantos mokykloje prakritė laikoma iliuziniu principu (žr. maja), todėl netikru. „Bhagavatgytoje“ skiriama žemesnioji prakritė (apara-prakr̥ti-), apimanti nesąmoningą prakritę ir jos raidmenis, ir aukštesnioji prakritė (para-prakr̥ti-), kurią sudaro purušos su Dievo prigimtimi. Ši prakritė tantrizme ir šaktizme personifikuojama kaip visuotinė kuriančioji energija Šaktė, Dieviškoji Motina.[1]

Ajurvedoje

redaguoti

Ajurvedoje prakrite vadinama psichosomatinė žmogaus konstitucija, būdinga jam nuo gimimo, tai yra, susiformavusi žmogaus pirminėje aplinkoje. Prakritė, kaip teigiama, nesikeičia visą žmogaus gyvenimą, gali būti diagnozuota per paciento apklausą ir apžiūrą. Prakritė suteikianti žinių apie polinkį į tam tikras ligas. Žmogus, išmanantis savo prakritę, turįs raktą į savo sveikatą, žinąs savo silpnąsias ir stipriąsias vietas ir visada galįs užkirsti kelią susirgimui, pasirinkdamas profilaktines priemones (pančakarmą, pasninką, mitybą ir režimą, derančius su prakrite).

Iš principo esą be galo daug prakričių, tačiau Ajurvedos praktika laikui bėgant išskyrė 7 (pagal kitą versiją 10) prakritės tipų.

Vladimiras Dančenka išveda paraleles tarp sąvokų „prakritė“ ir „refleksinės veiklos“ plačiąja prasme, įskaitant visą fizinę ir protinę žmogaus veiklą.[2]

Išnašos

redaguoti
  1. Kazimieras Seibutis. prakritė. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XVIII (Perk-Pra). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010
  2. Владимир Данченко, Элементы Садханы