Šankara
Šankara (apie 788 m. Malabare (Keralos valstijoje) – 820 m.[1] arba, pagal Hajime Nakamura, 700–750 m.[2]) – indų filosofas, hinduizmo reformatorius. Šankara susistemino ortodoksines (pripažįstančias Vedų autoritetą) sistemas, išvystė vedantos doktriną advaitą vedantą.
Gyvenimas
redaguotiPasakojama, kad Šankaros tėvai Šivaguru ir Šivataraka ilgą laiką nesusilaukę palikuonio. Vis dėlto po maldų Vrišabhačalesvara šventykloje seno žmogaus pavidalu pasirodęs dievas Šiva ir pasiūlęs rinktis tarp šimto laimingų sūnų ir vienintelio, tapsiančio didžiu išminčiumi, bet pasmerkto neilgai truksiančiam ir varginančiam gyvenimui. Šivaguru pasirinkęs pastarąjį variantą. Tą pačią naktį Šiva pasirodęs sapne Šivatarakai, jodamas Nandi jaučiu, ir jai pasakęs, kad jos sūnus būsiąs didis išminčius. Atsibudusi pora išgirdo, kaip Šiva pasakęs, jog gimsiąs kaip jų sūnus.
Šankaros tėvas Šivaguru gyvenęs trumpai ir miręs, kai sūnui tebuvę penkeri metai. Būdamas aštuonerių Šankara pradėjęs mokytis menų ir Vedų mokslų. Jis pajutęs potraukį į asketizmą ir aštuonerių metų amžiaus tapęs klajojančiu vienuoliu. Šankara sutikęs guru Govindą, kurio mokiniu, kaip teigiama, ir tapęs. Tuo metu Šankara parengęs advaita pagrindus, parašęs kelis himnus Šivai, keletą filosofinių traktatų bei Brihadaranyaka upanišados komentarus.
Būdamas penkiolikos Šankara pasiekė Kaši, kur pradėjo skleisti advaita mokymą bei rašyti komentarus. Ten jis parašė „Bhadza Govindam“. Šankara skleidė savo mokymą, keliaudamas po Indiją.
Esama mažiausiai trijų Šankaros pasitraukimo iš šio pasaulio versijų. Laikoma, kad jo išnykimo vieta esanti netoli Kedarnath šventyklos. Pagal kitą versiją, Šankara susijungė su motina Kamakši (Kančiparam mieste). Pasak trečios versijos, užkopė į Kailasa kalną ir ten išnyko.[3]
Mokymas
redaguotiŠankaros teigimu, vienintelė visa apimanti realybė, tikroji būtis yra brahmanas. Jis esąs objektyvus pradmuo, tapatus „aš“ (sielai, atmanui, subjektyviajam pradmeniui). Pasaulio įvairovė, su ja susijęs judėjimas bei kitimas – iliuzija, kuri atsiranda dėl brahmano nepažinimo.
Šankaros doktrina turėjo didelės įtakos hinduizmo raidai, prisidėjo prie budizmo sunykimo Indijoje.[4]
Veikalai
redaguoti- Brahma sutra komentarai;
- Bhagavatgita komentarai;
- Iša, Aitarėja, Katha, Kena, Čandogya, Taitiriya, Prašna, Brhadaranyaka, Manduka ir Mundaka upanišadų komentarai.
- Upadešasahasri (tūkstantis mokymų);
- Viveka-čadamahi (viršūnės brangakmenis);
- Atma-bodha, Atmano pažadinimas;
- Drig-drišya-viveka, skirtumas tarp išminties ir regimo;
- Aparokšhanubhuti, neregima realizacija;
- Šata šloki, šimtas abejonių;
- Sarva daršana sidharta sanyaha, visų mokyklų mokymų santrumpa;
- Yoga sutra bhasya vivarna, Vyasa komentarų apie yoga sutra papildymas;
- Apatamba sutra komentaras, teisingo gyvenimo joga;
- Višnusahasranama komentarai;
- Sanath sujatiya komentarai.
Šaltiniai
redaguoti- ↑ Šankara. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. XXIII (Šalc–Toli). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2013
- ↑ Hajime Nakamura „A History of Early Vedānta Philosophy“, Motilal Banarsidass Publ., 1990., 88 psl.
- ↑ http://www.spauda.lt/mitai/indai/shankara.htm Archyvuota kopija 2009-05-22 iš Wayback Machine projekto.
- ↑ Šankara. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, X t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1983. T.X: Samnitai-Šternbergas, 533 psl.