Boleslovas Jauniškis
| Boleslovas Jauniškis | |
|---|---|
| Gimė | 1932 m. sausio 7 d. Šeduikiai, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis |
| Veikla | filologas, žurnalistas, vertėjas |
| Alma mater | Vilniaus universitetas |
Boleslovas Jauniškis (g. 1932 m. sausio 7 d. Šeduikiai, Tauragnų valsčius, Utenos apskritis) – Lietuvos filologas, žurnalistas, vertėjas.
Biografija redaguoti
1951 m. baigė Utenos 1–ąją berniukų gimnaziją, 1956 m. – Vilniaus universitetą, įgydamas filologo, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojo specialybę.
1957–1977 m. laikraščio „Lietuvos pionierius“ redakcijos mokyklų skyriaus darbuotojas, atsakingasis sekretorius. Nuo 1977 m. – žurnalo „Moksleivis“ redakcijos atsakingasis sekretorius, vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas. Daugiausia rašė asmenybės ugdymo, mokslo ir kūrybos temomis. [1]
Lietuvos žurnalistų sąjungos narys.
Iš rusų k. išvertė grožinės literatūros ir kt. knygų: G. Fedosejevo „Paskutinis laužas“, J. Sotniko „Nenusisekęs nuotykis“, V. Pekelio „Žmogaus galimybės“ ir kt.[2]
Šaltiniai redaguoti
- ↑ Žurnalistikos enciklopedija. – Vilnius: Pradai, 1997. – 187 psl.
- ↑ „Žymūs kraštiečiai“. utenosseniunija.lt. Suarchyvuota iš originalo 2016-04-06. Nuoroda tikrinta 2016-04-24.