Betygalos apylinkė

Koordinatės: 55°22′š. pl. 23°22′r. ilg. / 55.36°š. pl. 23.37°r. ilg. / 55.36; 23.37

Flag of the Lithuanian Soviet Socialist Republic.svg   Betygalos apylinkė
Centras Betygala
apylinkė
TSRS topografija
Valsčiaus apylinkė
Valsčius Betygalos valsčius
Apskritis Raseinių apskritis
Rajono apylinkė
Rajonas Ariogalos rajonas (1950–1962)
Raseinių rajonas (1962–1995)
Sritis Kauno sritis
Dabartinė seniūnija
Betygalos seniūnija

Betygalos apylinkėLietuvos TSR administracinis-teritorinis vienetas vidurio vakarų Lietuvoje.

IstorijaKeisti

Apylinkė įkurta užėjus sovietams XX a. 5-ajame dešimtmetyje. 1949 m. buvo Betygalos valsčiuje,[1] 1950 m. priskirta naujam Ariogalos rajonui.[2] 1954 m. prijungta Ugionių apylinkė ir dalis Jakaičių apylinkės, 1963 m. – dalis Berteškių apylinkės,[3] 1988 m. – dalis Ilgižių apylinkės.

Apylinkės istorija
Data Plotas, km² Gyventojų sk. Ūkio subjektai Gyvenvietės
1954-05-25
(Išsamiau)
„Kelias į komunizmą“, „Jaunosios Gvardijos“ kolūkiai ir Betygalos MTS [4]
1959 m.
(Išsamiau)
64 2972 ([5]) „Švyturio“ kolūkis, „Kelio į komunizmą“ kolūkis, „Pavasario“ kolūkis, „Jaunosios Gvardijos“ kolūkis [6] 1 miestelis, 37 kaimai, 2 vienkiemiai
1970-01
(Išsamiau)
2273 1 miestelis, 40 kaimų, 1 kaimo dalis [7]
1972-10-01
(Išsamiau)
81,97 Betygalos kolūkis, „Pavasario“ kolūkis, „Raudonosios vėliavos“ kolūkis [8] 1 miestelis (Betygala), 39 kaimai, 1 kaimo dalis
1976-07-01
(Išsamiau)
1 miestelis, 52 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [9]
1979-01-17
(Išsamiau)
2567 1 miestelis, 52 kaimai, 1 viensėdis, 1 kaimo dalis [10]
1986 m. Betygalos kolūkis, Juliaus Janonio kolūkis [11] Berteškiai, Betygala, Buniūnai, Kudoniai, Norgeliškiai, Pigainiai, Požečiai, Saugailiai, Ugioniai, Vandžiai ir kt.
1989-01
(Išsamiau)
3130 1 miestelis, 81 kaimas, 2 kaimų dalys [12]

ŠaltiniaiKeisti

  1. Lietuvos TSR administratyvinis-teritorinis padalinimas pagal 1949 m. sausio 1 d. padėtį. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo informacijos-statistikos skyrius. – Vilnius, Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys, 1949. // psl. 108
  2. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1950 m. Nr. 10-11 (109-110). – Vilnius, 1950-01-19. // Psl. 4
  3. Priedas prie 1963 metų Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos ir Vyriausybės žinių. Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo leidinys. – Vilnius, 1963-01-12. // Psl. 35–36
  4. LTSR Aukščiausiosios Tarybos žinios. 1954 m. Nr. 10 (190). – Vilnius, 1954-09-10. // Psl. 4
  5. 1959 m. gyventojai 1970 m. apylinkės ribose.
  6. Lietuvos TSR administracinis-teritorinis suskirstymas 1959 m. vasario 1 dienai. – Vilnius, Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1959. // psl. 36
  7. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės 1959 ir 1970 metais (Visasąjunginių gyventojų surašymų duomenys). Vilnius, Centrinė statistikos valdyba prie Lietuvos TSR Ministrų Tarybos, 1974. // 437 psl.
  8. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, I dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1974. // 203 psl.
  9. Lietuvos TSR administracinio-teritorinio suskirstymo žinynas, II dalis. – Vilnius, „Mintis“, 1976. // 1–399 psl.
  10. Lietuvos TSR kaimo gyvenamosios vietovės (1979 metų Visasąjunginio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos TSR Centrinė statistikos valdyba, 1982. // psl. 404
  11. Raseinių rajonas. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. // psl. 506
  12. Kaimo gyvenamosios vietovės (1989 metų Visuotinio gyventojų surašymo duomenys). – Vilnius, Lietuvos Respublikos statistikos departamentas, 1993. // psl. 444